II-ojo Baltijos kelio Lietuvos komanda (iš kairės): kaunietis A. Kazlauskas, šiaulietis T. Tamošiūnas, vilnietis R. Bernotas, telšiškis P. Kontrimas, tytuvėniškis R. Ambraška, šilališkis Z. Gedeikis ir panevėžietis E. Augustinas
(SERGĖJAUS SOBOLEVO nuotr.)
Dar vienas bėgikų žygis „BALTIJOS KELYJE: VILNIUS-RYGA-TALINAS”
NE GREIČIAU KAIP 12 KM PER VALANDĄ
Rugpjūčio 23-ios rytą iš Vilniaus Katedros aikštės kunigo Kęstučio Latožos palaiminti penkių valstybių atstovai istoriniu „Baltijos keliu“ pasuko link Ukmergės. Lietuvos sostinės gatvėmis visi bėgimo dalyviai bėgo kartu, o vėliau kiekviename etape atstovavo vienas bėgikas (lietuvis, latvis, estas, baltarusis ir rusas).
Su nuoskauda širdyje noriu pažymėti, kad Respublikos sostinėje jau ne pirmą kartą panašių renginių dalyviai nesulaukia jokio dėmesio tiek iš miesto kūno kultūros ir sporto skyriaus, tiek ir iš sostinės valdybos vadovų. Matyt, jiems tai – nė motais!
Tačiau malonu konstatuoti, kad ne visur Lietuvoje yra taip. Visiškai kitoks požiūris į tokius renginius yra Širvintų, Ukmergės, Pasvalio bei kituose rajonuose. Skambant maršo garsams, su gėlėmis, pilnais krepšiais vaisių ir daržovių bei talpiais ąsočiais medaus gėrimo mus pasitiko širvintiškiai. O ką jau bekalbėti apie vaišinguosius Ukmergės rajono gyventojus – ten beveik kiekviename kaimelyje laukė mūsų su gėlėmis ir vėliavomis. Vaišino viskuo, džiaugėsi, kad yra tokių ištvermingų žmonių, pasiryžusių per keturias dienas nubėgti 600 kilometrų.
Taigi kiekviename etape bėgome penkiese, keisdami vieni kitus kas 10 ir 15 km, trumpai minutėlei stabteldami prie kiekvieno pakelės kryžiaus ar paminklinio akmens, kad papasakotume apie jų atsiradimo priežastį savo svečiams. Nepaisant trumpos atokvėpio minutėlės, griežtai laikėmės bėgimo grafiko – 12 km per valandą. Ir vis dėlto bėgome šiek tiek greičiau.
Pirmosios bėgimo dienos pavakarys pasivijo mus Panevėžyje. Visi buvome sveiki, žvalūs, nors ir likome be šiltos vakarienės. Matyt, tai buvo mūsų pačių kaltė – tartasi ne su tais žmonėmis, kurių pažadais buvo galima tikėti.
Kitos dienos ryte pasukome link Pasvalio ir nuskubėjome prie Lietuvos valstybinės sienos, esančios Pasvalio-Bauskės plente. Malonu pažymėti, kad Lietuvos pasieniečiai nepadarė gėdos mūsų Respublikai ir be jokių kliūčių bėgikų būrį praleido į Latvijos Respublikos žemę.
Atbėgę į Rygą, padėjome gėlių prie Laisvės paminklo ir po žiedelį prie kiekvieno akmens, rymančio kruvinųjų sausio įvykių metu žuvusiųjų nuo OMONO kulkų vietose.
Vingiuotu ir tankiai apaugusiu pušynais Baltijos pajūrio keliu kitą dieną atbėgome į Estijos žemę.
Finišavome Taline, prie Estijos parlamento rūmų. Visų komandų kapitonai su gėlėmis ir savo šalių vėliavomis atėjome į rūmus, papasakojome apie šio bėgimo tikslus ir ateities perspektyvas, atidavėme gėles atsakingiems Parlamento darbuotojams ir paprašėme perduoti jas ponui A. Riuiteliui. Po bėgimo visi dalyviai pasirašė kreipimąsi į savo valstybių vadovus dėl tolimesnio požiūrio į šį tradicinį renginį, jo būtinumą, svarbą ir dėl materialinės paramos jam vykdyti.
Sočiai pavakarieniavę ir aplankę Estijos sostinės istorines vietas antrojo tarptautinio bėgimo „Baltijos keliu“ Vilnius-Ryga-Talinas dalyviai išvyko į namus, tikėdamiesi, kad kitąmet šis bėgimas bus ne tik Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos pagrindiniu renginiu, bet susilauks tinkamos paramos ir iš Baltijos šalių vyriausybių.
Baigdamas šį trumpą rašinį apie antrąjį tradicinį bėgimą „Baltijos keliu“, noriu nuoširdžiai padėkoti jo rėmėjams: Respublikinės sporto renginių valdybos direktoriui A. Baužiui, Utenos valstybinio pieno kombinato generaliniam direktoriui V. Sliesoraičiui, akcinės bendrovės „Mėsa“ direktoriui G. Milašauskui, širvintiškiui B. Sockiui, ukmergiškiams A. Blauzdžiui ir E. Malašinskui.
P. S. Pasibaigus bėgimui, Taline per iškilmingą vakarienę visiems ten dalyvaujantiems pasiūliau, kad ateityje šį bėgimą rengtų visų trijų Baltijos valstybių atstovai paeiliui.
Iš esmės šiam pasiūlymui buvo pritarta su sąlyga, kad renginio vykdymu rūpintųsi atsakingi ne tik sporto, bet ir valstybės struktūrų darbuotojai – mat latviai ir estai, skirtingai nuo mūsų, mažiau pasikliauja vien nuogu ir beribiu entuziazmu.
*************************************************************
Padėka Utenos valstybinio pieno kombinatui:
„Utenos valstybinio pieno kombinato gaminiai – skaniausi pasaulyje“ – po tokio turinio raštu pasirašė antrojo tarptautinio tradicinio bėgimo „Baltijos keliu“ Vilnius-Ryga-Talinas dalyviai, paragavę šio kombinato labdaros pagrindais jiems skirtų skanėstų.
Mes, miestelėnai, dažniausiai perkantys pieną Vilniaus parduotuvėse, iškart pajutome, kad Utenos valstybinio pieno kombinato generalinis direktorius V. Sliesoraitis yra subūręs tikrai sąžiningų žmonių kolektyvą.
Romas Bernotas
Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentas, bėgimo dalyvis
*************************************************************
II-ojo Baltijos kelio bėgimo dalyviai