Tarptautinis bėgimas – „Baltijos kelias“
Deja, skolon
Sūrus prakaitas gniaužė mums kaktą,
Gėlė pėdas, skaudėjo kelius –
Iki Talino teko nukakti
Nuo pat Vilniaus per tris dieneles.
Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos ir Latvijos bėgimo mėgėjų rinktinės, neturėdamos pakankamai lėšų, bet tikėdamosi jų gauti iš rėmėjų, ryžosi surengti dešimtąjį jubiliejinį tarptautinį estafetinį bėgimą „Baltijos kelias“ Vilnius – Ryga – Talinas.
Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija, bėgimo iniciatorė ir vienintelė jo rengėja, jau keletą metų susiduria su šio gražaus ir visame pasaulyje žinomo bėgimo rengimo finansinėmis problemomis. Kiekvienais metais, planuodama savo veiklos programą, asociacija šį garbingą bėgimo renginį įtraukia į valstybės finansuojamų renginių sąrašą. Tačiau Kūno kultūros ir sporto departamentas, skiriantis biudžetinių lėšų Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos organizuojamų bėgimo renginių programai finansuoti, kažkodėl bėgimą „Baltijos kelias“ kiekvienais metais vertina skirtingai – vienais metais pritaria jo rengimui, kitais – ne.
Sudarant šių metų Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos planuojamų renginių sąrašą, į jį buvo įtrauktas ir dešimtasis jubiliejinis tradicinis tarptautinis bėgimas „Baltijos kelias“. Tačiau Kūno kultūros departamento vadovybė nepritarė šiam renginiui, motyvuodama tuo, kad jis reikalauja nemažų išlaidų. Jo atsisakius, būtų galima organizuoti keletą kitų.
Skatinant mūsų šalies bėgimo mėgėjams ir spaudžiant Latvijos bėgikams, iš kurių šį kartą taip pat buvo tikėtasi finansinės paramos, pasiryžta informuoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybes apie tai, kad šių šalių keliais 2001.08.24-26 d. planuojamas dešimtasis tradicinis tarptautinis estafetinis bėgimas „Baltijos kelias“ Vilnius – Ryga – Talinas. Gavę Lietuvos Respublikos Vyriausybės paklausimą apie pasirengimą, nieko neskundžiant ir nekaltinant, buvo išdėstyta apie lėšų stygių. Šį klausimą buvo pavesta spręsti Finansų ministerijai. Labai apsidžiaugiau ir nusiraminau, kai iš Finansų ministerijos sužinojau, kad bus ieškoma galimybių skirti mums finansinę paramą iš Finansų ministerijos rezervo fondo lėšų.
Rugpjūčio 24 d. 10 val. Vilniaus Arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčioje klebono Kęstučio Petronio palaiminti ir mūsų šalies Prezidentūros referento jaunimo ir sporto klausimais Remigijaus Gaškos palydėti dešimtojo tradicinio tarptautinio estafetinio bėgimo „Baltijos kelias“ dalyviai su juodais kaspinais perrištomis Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybinėmis vėliavomis pasuko „gyvuoju“ Baltijos keliu Talino link.
Kaip ir anksčiau, Lietuvos žemėje buvome sutikti, pasveikinti ir palydėti labai gražiai. Šį kartą ypatingai šventiškai pagerbėme Lietuvos olimpiečių tremtinių atminimą. Iš anksto susitarę su kryžiaus Lietuvos olimpiečiams tremtiniams pastatymo prie „Baltijos kelio“ iniciatoriumi kauniečiu Pranu Majausku, bendromis jėgomis prie šio kryžiaus surengėme mitingą, į kurį atvyko didelis būrys kauniečių, Panevėžio rajono atstovų, Šilų mokyklos mokinių ir „Baltijos kelio“ bėgimo dalyvių. Buvo daug žymių žmonių, iš kurių visi atpažino pasaulio rekordininkę olimpinę ieties metimo prizininkę kaunietę Birutę Kalėdienę.
Kaip jau įprasta, labai gražiai buvome sutikti Panevėžyje. Atėjo per du tūkstančius panevėžiečių. Apdovanoti gėlėmis ir paskatinti gražiais palinkėjimais bei pavaišinti kvapnia arbata ir egzotiškais vaisiais, suskatome vytis Pasvalio link bėgančių savo draugų. Visur pakelėse mus pasitikdavo kaimų, seniūnijų ir miestelių gyventojai. Grojo kaimo kapelos, sutinkantieji vaišino sodo gėrybėmis, sūriu, medumi.
Po pirmosios dienos bėgimo poilsį suradome Pasvalio stadiono teritorijoje esančiuose nameliuose. Šeštadienio rytą jau skubėjome Saločių pasienio pusėn. Salotiškiai gražiai mus sutiko, padovanojo specialiai šiam bėgimui atminti iš vytelių nupintą saulutę su skaičiumi 10 viduryje.
Po gero pusvalandžio eilinio etapo dalyvius pasivijome prie pat Saločių-Grenstalės pasienio posto. Iš anksto sutvarkę visus formalumus ir pateikę pavardžių sąrašus su pasų duomenimis faksu, valstybines sienas perbėgome be problemų. Pasienyje Latvijos komanda pasipildė naujomis jėgomis, nes buvo matyti, kad jiems jų jau trūksta (kiekviename etape, kurio ilgis 10 km, bėgo po vieną – du kiekvienos valstybės atstovus).
Kaip įprasta – Latvijoje nesulaukėme didesnio dėmesio, išskyrus tai, kad šį kartą per visą šios šalies teritoriją mus lydėjo ir saugojo Kelių policija.
Antrąją bėgimo dieną užbaigėme Salacgryvos miestelyje.
Anksti rytą jau gerokai atmuštomis ir pavargusiomis kojomis sunkokais žingsniais pradėjome matuoti paskutinio etapo kilometrus Piarnu miesto link. Vylėmės, kad kažkur, Estijos Respublikos teritorijoje, prie mūsų būrio prisidės šios šalies bėgikai. Tačiau nesulaukėme nei jų, nei jokio kito dėmesio. Planuotu laiku – 18 val. – finišavome Estijos parlamento kiemelyje. Tris kartus suskambus garsiam lietuviškam „Valio“, kai kuriuose Estijos parlamento languose paslaptingai pasirodė keletas veidų. Tačiau netrukus jie taip pat paslaptingai ištirpo vakarėjančio Talino prieblandoje. Deja, niekas neatėjo mūsų nei sutikti, nei pasveikinti.
Baigdamas šį, manau, paskutinį rašinį apie Lietuvoje organizuojamą gražų ir garbingą tradicinį tarptautinį bėgimo renginį „Baltijos kelias“, nuoširdžiai noriu padėkoti Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos komandų dalyviams, kurie visus tuos dešimt kartų buvo ryžto, ištvermės, tvirtumo, valingumo pavyzdys Latvijos, Estijos, Rusijos ir Baltarusijos bėgikams, nes niekada jie nesuklupo ir nepalūžo bėgdami Baltijos valstybių keliais nuo Vilniaus iki Talino 600 km per tris dienas. Taip pat Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos ir visų vyrų vardu nuoširdžiai dėkoju visiems miestų, rajonų, miestelių, seniūnijų ir kaimų žmonėms, savivaldybių vadovams už gražų sutikimą savo žemėse, už dovanas ir linkėjimus, kurie suteikdavo mums jėgų, vykdant šią garbingą misiją – primenant Baltijos šalių ir viso pasaulio visuomenei, kad iškovotą Laisvę ir Nepriklausomybę privalome branginti, saugoti ir puoselėti, kad visada turime būti tvirti, vieningi ir budrūs savo tėvynės patriotai, nes dar jauna ir gležna mūsų tautų Laisvė nėra tas monolitas, kurio nepajėgtų įveikti grėsmingieji XXI amžiaus ginklai.
Minorine gaida užbaigiu rašinį todėl, kad grįžęs iš pastarojo bėgimo, pavargęs, bet labai laimingas radau Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos raštą, kuriame parašyta, jog ir ši ministerija yra bejėgė padėti mums apmokėti paskutiniojo bėgimo „Baltijos keliu“ išlaidas. Pasirodo, jog kol neturi saujoje pinigų, nevalia rengti bėgimo skolon.
Gal perskaičius šį mano liūdną straipsnį, atsiras gerų žmonių, kurie padės mums gauti trūkstamus 2500 litų bėgikus lydėjusio autobuso nuomai apmokėti. Jei tokių dar Lietuvoje yra, praneškite šią džiugią žinią telefonu 225 238 Romui Bernotui.
Romas Bernotas
Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentas, visų dešimties bėgimų organizatorius ir dalyvis