Bėgte Baltijos keliu nuo Vilniaus iki Talino
Kiek kryžių pastatyta prie Baltijos kelio, atrodo, niekas nesuskaičiavo. Net didžiausi statistikai negali tiksliai pasakyti, kiek žmonių 1989 metų rugpjūčio 24 dieną kaip gyvi kryžiai stovėjo tame kelyje. Nesu tikras, ar pavyks ir man suskaičiuoti, kiek žingsnių yra nuo Vilniaus iki Talino.
Ketvirtojo tradicinio tarptautinio estafetinio bėgimo „Gyvuoju Baltijos keliu“ dalyviai savo žingsnių nuo Vilniaus Katedros aikštės iki Estijos parlamento rūmų Taline taip pat neskaičiavo. Tai mėginsime padaryti ateityje.
Į ketvirtąjį bėgimą pasikviečiau penkiolika atkaklių vyrų, kurie savo darbais ir organizacine veikla yra daugiausia prisidėję prie Lietuvos bėgimo asociacijos veiklos propagavimo savo miestuose bei rajonuose.
Tai UAB „Mida“ šaltkalvis gargždiškis Rimantas Sakeris, Šiaulių pedagoginio instituto Pedagogikos fakulteto prodekanas Teodoras Tamošiūnas, kauniečiai – Teritorinės liftų valdybos darbuotojas Kazys Reklys ir Vadovybės apsaugos departamento vyresnysis inspektorius Darius Strazdas, pakruojiečiai – elektrikas Jonas Gutauskas ir vairuotojas Albertas Survila, Telšių VAP tekintojas, „Žemaičio“ BMK pirmininkas Pranas Kontrimas ir telšiškis bibliotekininkas Gediminas Petrulis, pasvaliečiai – Nekilnojamojo turto agentūros „Princas“ Pasvalio filialo direktorius Zenonas Balčiauskas, VJSM treneris Bronius Saulis ir jo auklėtinis Mantas Balnis bei vilniečiai – Aukštesniosios policijos mokyklos fizinio parengimo ciklo viršininkas Petras Pranckūnas, šios mokyklos pirmakursis Dainius Bernotas ir šių eilučių autorius. Dėl nežinomos priežasties į startą neatvyko panevėžietis Emilis Augustinas.
Visi šie vyrai, pasipuošę už Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos pinigus nupirktais ir gražiomis emblemomis išdabintais marškinėliais, apsivilkę nuolatinio mūsų bėgimo rėmėjo, Valstybinės respublikinės sportinių renginių valdybos direktoriaus Antano Baužio padovanotomis trumpikėmis, darganotą rugpjūčio 25-osios rytą Vilniaus Katedros aikštėje stojo į startą. Kaip visada, bėgikus palaimino, kryželius bei Trispalvę pašventino ir sėkmės palinkėjo Arkikatedros klebonas monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas.
Ties Širvintomis mūsų jau laukė šio rajono Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Borisas Sockis su savo pagalbininkais, pasitiko su gaivinančiais gėrimais bei sodo gėrybėmis. Tik perkirtus Ukmergės rajono ribą mus sutiko rajono Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Eugenijus Malašinskas su rudenėjančio sodo derliumi ir grupele bėgikų, o toliau mūsų maisto atsargas dar papildė dosnūs taujėniškiai. Kaip tik man teko garbė bėgti Ukmergės ir mūsų šalies pirmojo prezidento Antano Smetonos žeme! Apie 10 km bėgau su Ukmergės 2-osios vidurinės mokyklos direktoriumi Antanu Palidausku, dažnu įvairių bėgimų dalyviu, rodančiu gyvą pavyzdį savo moksleiviams.
Jausdami dosnią materialinę ir moralinę paramą, mūsų vyrai be jokio poilsio skubėjo į Panevėžį, kur 18 val. turėjo įvykti Pasaulio taurės ketvirtojo etapo ultratriatlono varžybų atidarymo iškilmės, į kurių scenarijų buvome įpinti ir mes. Pasveikinau varžybų dalyvius, palinkėjau jiems geležinės ištvermės, o Vidmantui Urbonui – pergalės. Po to Panevėžio kūno kultūros ir sporto skyriaus darbuotojo Stanislovo Kavaliausko gardžiai pamaitinti ir apdovanoti bei gausaus panevėžiečių bėgikų būrio palydėti, kas 10 km perduodami vieni kitiems iš rankų į rankas kryželį, skubėjome į Pasvalį. Ten, Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Rimanto Savicko sočiai pamaitinti, baltame patale ištiesėme poilsiui nuvargusias kojas. O kitą rytą 6 val. Petras Pranckūnas ir Dalius Strazdas jau skubėjo Saločių pasienio užkardos link. Lietuvos ir Latvijos sieną perbėgome be jokių sunkumų. Numatytu laiku – rugpjūčio 26 d. 14 val. padėjome gėlių prie Laisvės paminklo Rygoje ir, tylos minute pagerbę žuvusiųjų už Tėvynės laisvę atminimą, išskubėjome Talino link, nes antrąją dieną mums reikėjo nubėgti net 246 km, kad laiku finišuotume Taline.
Gaila, bet Latvijos žemėje prie mūsų prisijungė tik vienas šios šalies atstovas Janis Cukuras. Darganotas vakaras iš Latvijos žemės mus palydėjo į Estiją. Visi kartu (vėlgi be jokių sunkumų) perbėgome Estijos valstybinę sieną ir jau tamsoje nubėgome dar 23 km.
Kadangi šaltokas rugpjūčio pabaigos vakaro lietus buvo gerokai sudrėkinęs žaliąjį žemės kilimą, visi miegojome autobuse, o ankstyvą rytą, šviečiant skaisčiai Kalevo šalies saulutei, patraukėme Pernu link. Jau nebe visų veidai švietė pasitikėjimu ir energija, kai kurie vyrai jau buvo suvystę savo kojas elastiniais tvarsčiais, sutepę raumenis nuskausminančiais tepalais.
Saulė jau suposi Baltijos bangose, kai mes su Trispalve ir kryžiais Talino gatvėmis artėjome prie parlamento rūmų. Paskutinis pakilimas ir uždaras namų ansamblio kiemas su cerkve dešinėje praryja mūsų vyrus. Susispiečiame į būrį, suremiame pečius. Vyrų akyse suspindi pergalės džiaugsmo ašaros. Kai kas užsidengia veidą rankomis. Man gražu, kai vyrai verkia. Garsiai sušunkame keturis kartus „Valio!” – tris trumpus ir vieną ilgą. Nuo šiol „Valio“ šauksime tiek kartų, kiek kartų mūsų kojos bus išmatavusios atstumą nuo Vilniaus iki Talino.
Išgirdę darnų, lyg patrankų šūvius, vyrų šauksmą, iš senamiesčio gatvelių renkasi žmonės. Jie mus fotografuoja, filmuoja… Atsiranda ir Taline gyvenančių tautiečių. Jie klausia, kokia proga džiūgaujame. Paaiškiname. „Šaunuoliai“,- sako, – šaunuoliai lietuviai, visiems parodėte, kad esate vieningi ir mylite savo tėvynę“.
Kad įvyko ketvirtasis tradicinis tarptautinis estafetinis bėgimas „Gyvuoju Baltijos keliu“, pirmiausia reikia padėkoti Kūno kultūros ir sporto departamentui, kuris Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijai skyrė lėšų šiam renginiui ir skatino jo nenutraukti. Tiesa, tų lėšų būtų neužtekę, jeigu AB „Autoturas“ direktorius Romanas Paulauskas ir jo pavaduotojas Marijonas Blaževičius nebūtų darę nuolaidų už autobusą. Taip pat visą laiką šiam tradiciniam renginiui padeda ir labdaros pagrindais remia VAĮ „Vilniaus mėsos kombinatas“ gamybos direktorius, labai nuoširdus ir tėviškai dosnus žmogus, Alvydas Majauskas. Širdingai dėkojame visiems pasitikusiems mus „Gyvajame Baltijos kelyje“ ir vienaip ar kitaip parėmusiems.
Romas Bernotas
Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentas