Tradiciniai renginiai.
„Baltijos keliu“ – vienuoliktą kartą
Jau vienuoliktą kartą Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos iniciatyva rengiamas tradicinis tarptautinis estafetinis bėgimas „Baltijos kelias“ Vilnius-Ryga-Talinas, kurio dalyviai eilinį kartą visai pažangiajai pasaulio visuomenei primins apie neteisėtą trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – aneksiją į platųjį Tarybų Sąjungos „glėbį“ ir vieningą solidarumo bei valio išraišką kovoje už savo šalių Laisvę ir Nepriklausomybę gyvajame „Baltijos kelyje“.
Nenoriu būti blogu pranašu, bet gali atsitikti taip, kad šis bėgimas gali būti paskutinis. Priežasčių yra daug.
Pirmą – šis istorinis tradicinis tarptautinis sportinis-politinis renginys stokoja mūsų šalies bei Latvijos ir Estijos valdžios dėmesio. Antra – pirmasis faktas aidu atsiliepia į finansinį renginio pagrindą. Trečia – jo organizavimas, materialinis aprūpinimas, kitų šalių dalyvių kvietimas, taip pat visi įvairių organizacijų (sienos perbėgimo, muitinės, kelių policijos paslaugos ir palydos) derinimo klausimai gula tik ant Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos pečių. Ketvirta – pasibaigus antrajam „Baltijos kelio“ bėgimui, kuriame dalyvavo penkių valstybių komandos, buvo susėsta prie apvalaus stalo ir nutarta, kad kiekvienais metais šį jau istoriniu tapusį tarptautinį bėgimą rengs vis kitos šalies atstovai. Deja…
Sužinojęs, kad į bėgimą eilinį kartą neatvyks Estijos bėgikai, kreipiausi į Estijos ambasadą Lietuvoje ir pasiūliau, kad į startą ateitų jų atstovas ir palaikytų savo šalies vėliavą. Iš tiesų šią misiją atliko pats Estijos ambasadorius, ne tik palaikęs vėliavą Arkikatedros aikštėje, bet ir pernešęs ją per aikštę.
Norom nenorom peršasi mintis, kad „Baltijos kelio“ renginys reikalingas tik Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijai. Kasmet tik jai vienai tenka visi pasirengimo ir suorganizavimo rūpesčiai.
Latvijos ir Estijos atstovai net kviečiami neatvyksta į bėgimą, o lietuvaičiams ne taip paprasta patekti į komandą. Lietuvos atstovai per metus dalyvauja Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos rengiamame kasmečiame bėgimo konkurse ir tik klubams, patekusiems į pirmąjį dešimtuką, suteikiama teisė deleguoti po vieną atstovą į Lietuvos komandą. Keletas kitų bėgimo mėgėjų patenka pagal nuopelnus Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijai arba tiesiogiai už pagalbą rengiant šį tarptautinį bėgimą.
Šiais metais Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos garbę ginti patikėta kauniečiams Arijui Brazauskui ir Vidmantui Dobrovolskui, pasvaliečiams Zenonui Balčiauskui, Jonui Nakvosui, Kazimierui Stankevičiui, Broniui Sauliui, pakruojiškiams Albertui Survilai ir Jonui Gutauskui, panevėžiečiams Juozui Tamoliūnui ir Albinui Šakaliui, alytiškiui Mindaugui Garmui, jonaviškiui Petrui Vansevičiui, molėtiškiui Juozui Vasilevičiui ir vilniečiui Stasiui Čirbai. Daugiausia kartų į „Baltijos kelią“ buvo deleguoti: Bronius Saulis, Zenonas Balčiauskas, Jonas Gutauskas, Albertas Survila, Juozas Tamoliūnas ir Albinas Šakalys. Kadangi minėti bėgimo mėgėjai yra aktyvūs savo klubuose, nemažai prisideda prie jų veiklos, tad nenuostabu, kad klubų vadovybė būtent jiems patiki ginti klubo, miesto, rajono ir Lietuvos BMA garbę šiame tarptautiniame renginyje.
Šiais metais Latvijai atstovauti žada J. Berzinis, A. Daukstė, A. Gaidlazda, M. Kruzmetra, V. Kaufmanis, J. Marčinkus, L. Mikelsonas. U. Neilandas, A. Pažė, O. Stameras, I. Jucevičius, A. Motis ir A. Vermelis, Ypač gerų žodžių nusipelno A. Vermelis, kuris ir nedalyvaujant Latvijos komandai, kiekvienais metais atvykdavo į Vilnių ir kartu su lietuviais bėgdavo nuo Vilniaus iki Talino.
Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija kviečia visus miestų ir rajonų, per kurių teritorijas eina „Baltijos kelio“ trasa, gyventojus, savivaldybių ir seniūnijų atstovus, bėgimo mėgėjus, ateiti, pasitikti, pasveikinti ir per savo miestų ir rajonų teritoriją palydėti ištverminguosius XI tradicinio „Baltijos kelio“ dalyvius.
Pirmasis „Baltijos kelio“ dalyvių startas įvyko 1991 m. prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų, o visi kiti – Arkikatedros aikštėje. Šiemet dėl statybos darbų Gedimino prospekte, startas perkeliamas į pirmojo istorinio bėgimo starto vietą, prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų.
Baigdamas noriu palinkėti didelės sėkmės ir ryžto tiems, kurie ateityje imsis tęsti tradicijas. Manau, lengviausia ir paprasčiausia būtų pakartoti tai, ką gyvajame „Baltijos kelyje“ atliko trijų Baltijos tautų žmonės: lietuviams – bėgti iki Latvijos sienos ir perduoti estafetės lazdelę latviams, o jie savo ruožtu – estams.
Romas Bernotas
Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentas
************************************************************************************
Bėgimo grafikas
Rugpjūčio 23 d.
10 val. – bėgikų startas prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų
10.50 val. – atbėgama prie Vilniaus rajono ribos
12 val. – atbėgama prie Širvintų rajono ribos
12.50 val. – bėgikai atbėgs prie paminklinio akmens (sutikimo vieta)
13.15 val. – atbėgama prie Ukmergės rajono ribos
15.40 val. atbėgama prie Panevėžio rajono ribos
16.25 val. – bėgikai padės gėlių prie olimpiečių tremtinių kryžiaus
17.40 val. – atbėgsime prie Panevėžio ribos
18.30 val. – bėgama prie Švenčiausiosios Trejybės bažnyčios Panevėžyje
18.40 val. bėgikai užsuks į svečius „Pas Katiną“
19.40 val. – prie Pasvalio rajono ribos
20.50 val. – finišas Pasvalio stadione
21 val. – vakarienė Pasvalyje
22.06 val. – poilsis Pasvalio stadiono kempinge
Rugpjūčio 24 d.
6 val. – startas Pasvalio stadione
7.30 val. – pusryčiai Saločių seniūnijoje
9 val. – bėgikai perbėgs Lietuvos-Latvijos valstybinę sieną Saločių-Grenstalės pasienio užkardos poste
10.50 val. – atbėgsime į Latvijos miestą Bauskę.
15 val. – padedama gėlių prie Laisvės paminklo Rygoje
21 val. – finišas Salacgryvos miestelyje
22.06 val. – poilsis Salacgryvos mokykloje
Rugpjūčio 25 d.
6 val. – startas Salacgryvoje
7 val. – perbėgsime Latvijos-Estijos valstybinę sieną ties Ikla
10.30 val. – atbėgame į Estijos miestą Piarnu
18 val. finišas prie Estijos Parlamento rūmų
Atsakingas už bėgimo grafikos laikymąsi – Lietuvos BMA prezidentas – R. Bernotas