Bėgimai užsienyje

komentarai

Bet apie viską nuo pradžių:

Vėlyvą penktadienio vakarą visiems susirinkus išjudėjom vėl į Lenkiją pasibėgioti. Pernakt važiavę, jau ankstų rytą buvom starto vietoje. Aišku dar taip anksti nieko nebuvo, tad turėjom kelias valandas prisnausti. Kas automobilyje, o kas miegmaišį ant plyno lauko pasitiesę. Antanas pabudo anksčiausiai pažadintas nuo baltažiedės rubinijos varvančių lašų , o po jo mes įkandin saulės vedini nuėjome pasitikrinti kur atvykome, koks vanduo ir pan. Užsiregistravę šalia esančioje mokykloje, vėl grįžę į starto vietą stebėjom kaip organizatoriai ruošia mūsų starto vietą. Keistai pasirodė , kad jie vos per keletą valandų ketino viską įsirengti, jokių namų darbų iš vakaro nepasidarę, bei pirmas trūkumas, jog nebuvo jokios bėgimo trasos schemos, nežinojom kaip kas vyks, kas kur bėgs.

Varžybos vyko aplink Swider upę (netoli Varšuvos), kuri netolies įteka į Vyslos upę. Vietovė gan lengvai raižyta, pilna patvinusių vietų, kur sausam išlikti nebuvo galimybės.

Startas. Pievoje susirinko gan didelis bėgikų būrys, visiems startas bendras, bet bėgame į skirtingas puses- 5ir 10km dalyviai į vieną pusę, 21km ir maratono į kitą pusę. Tik startavus prasidėjo keistumai .Jau vos už 50 m neaišku į kurią pusę reikia bėgt, vėl paspurtavus už 300m atsitrenkę į T formos sankryžą nežinojom katron pusėn pasiduoti. Tadu vėl prisivijo net ir lėčiausi, o tarp jų prasibrovė ir automobilis , kuris kelią mums turėjo jau nuo starto rodyt. Dar už kelių šimtų metrų nukreipė miškan kur ir prasidėjo tikrasis ekstremalus bėgimas. Keliukai pakankamai vingiuoti, saugotis medžių šaknų, žemai palinkusių šakų teko itin dažnai. Pastarosiomis dienomis čia būta didelių potvynių, tad šio džiaugsmo likučių teko ir mums. Momentais vandens iki kelių, tai tik dar labiau paįvairino trasą. Atitrūkę 4iese ( 2 lenkai, Vladimas ir aš) smagiai kartu besimainydami įveikėm 16km. Kai kur trūko markiruotės, bet bėgant grupele didelių ''nusigrybavimų'' išvengta. Situacija pasikeitė, kai pusmaratonininkai nusuko grįžti link namų, o mes dviese judėjom į priekį. Pradėjom vis dažniau pasigesti markiruotės, tai dingsta, tai atsiranda. Po 20km išvis pasidarė neaišku kur bėgti, išsiskyrus su pirmu bebėgančiu tolimesnio kelio ieškoti, keliskart išbėgau iš trasos ir vėl grįžęs ten pat nieko neradęs susukau papildomus 4km . Prisivijo taip pat besiblaškanti trijulė, kol galų gale radom tolimesnį kelią. Viso to blaškymosi kaltininkas trasos teisėjas, kuris paskirtas gale trasoj kertant asfaltą nukreipinėti dalyvius, gulėjo žemai slėnį nusileidus, ausinuką užsidėjęs, rankos už galvos vos ne deginasi. Po šio akibrokšto dingo visai ūpas nors šiek tiek greičiau bėgti. Negana to, dar toj vietoj nepastebėjus šakų pinklių, su viena teko stipriai pasibučiuoti, 10sek ir ant žemės atsijungus pasėdėti. O per tą besiblaškymo laiką ir Sada su smagia kompanija prisivijo. Pasisotinus visų šių trasos skanumynų ramiai pasiekėm finišą. Finišo tiesiojoj iš kažkur išlindusį Antaną pasivijau.

Trasoj trūko beveik trečdalio markiruotės, nebuvo beveik nei vieno kuris nebūtų lengvai iškritęs iš trasos , o ir Antano kelio kiek kitokio būta. Pirmas ratas mums priklausė 29km , bet šis jaunas energingas vaikinukas kiek netikėtai befinišuojant 21km lyderiams staiga jiems priekį iš kažkur atsidūrė.Vos per 1,35min 29km įveikti- tai tiesiog fantastiška. O trasoj įdomybių ir kitokių rado, kai trasoj vandens iki kelių, jis su Eduardu bebėgant rado kur ir virš galvos išsimaudyt. Merginoms sekėsi kiek geriau, išklydimų mažiau. Eduardo sūnus ketinęs bėgti 5km, pasirodo įveikė visus 10km. Valio teisėjams. Mano grįžimas pašventintas guzu ir perrėžtu kaklu, bet didesnė netektis Povilui, kuris grįžo sąskaitoj turėdamas 2 guzus ir išnarintą čiurną.

Dar nutikimas 21km lyderiams befinišuojant. Mūsiškis Vladimiras sėkmingai finiše aplenkė lenką jis tapo nugalėtoju, tik .... staiga finišo teisėjų balsas '' vyrai, ne ten finišavot, perbėkit čia kur čipus fiksuojanti juosta yra'' ( nespėjo finišo kolidorių pasiruošt matyt) . Va taip mūsiškis antras patapo;)

Grįžom visi purvini, bet kupini įspūdžių. Trasos būta išties smagios, vidutinio sudėtingumo, pakankamai greitos, nes visad gali būti aktyviam judėjime. Moterų tarpe vilčių niekam vilčių nepaliko Sada..

Likom labai patenkinti. Kadangi šios varžybos vyko pirmą kartą, tad blyno būta pakankamai prisvilusio. Dažnai dalyvaujant lenkijoj bėgimuose organizacija būna gan aukštam lygmeny, be priekaištų, retai kada berasi trūkumų, bet pasirodo vienas kitas bėgimas ir čia pasitaiko mažiau nusisekusio.

Reziumuojant organizatoriai turi gražią idėją, smagią trasą, tad belieka palinkėt pasitempti kitąmet su trasos žymėjimu ir teisėjavimu , o tadu grišime vėl.

Po varžybų nuvykom į Varšuvą pas pažįstamą vietinę bėgikę pernakvoti. Šiek tiek pamiklinę rankytes skaniai vakare gardžiavomės ''pasta party''.

Sekančią dieną (liepos 17d) išjudėjome į Mlava kito bėgimo ieškoti. Ten jau tekę kartą dalyvauti, tad vykom jau nebe į nežinią.

Čia organizacija super, trasa aiški, truputį sunkoka,lengvos įkalnės, kalnas pėščiom, bet užtat sausa be vandens. Teko įveikti 3ratus. Šįkart visi įveikėm be nuotykių. Antanas suabejojęs savo jėgomis šturmavo 7km trasą, bet ir neapsiriko- laimėjo šį užbėgimą. Eduardo sūnus taip pat puikiai susitvarkė su šia užduotimi. Šiek tiek liūdna buvo Povilui, nes nusprendęs nerizikuoti su išnarinta čiurna užėmė žiūrovo vaidmenį. Po finišo visi atsigaivinom vietiniam ežeriuke.

Taigi ekstremalaus bėgimo savaitgalis pavykęs, dauguma pirmąkart bėgo 2 dienas iš eilės tokias distancijas ir dar tokiose trasose, bet egzaminą išlaikė puikiai.

Parašyta: 2011-08-23 07:58, Autorius: Mindaugas Garmus