<p><span>Virš 4200 bėgimo dalyvių. Tiek bėgikų šeštadienį, sausio 11 d., užtvindė Vilniaus centrines gatves bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“, kuriuo pagerbiami žuvę Lietuvos Laisvės gynėjai.</span></p>
<p><span>Padėjus gėles prie žuvusiųjų kapų, apsaugos ministrui Juozui Olekui pasveikinus bėgikus, karių pagarbos salve buvo duotas startas bėgimui. Starto linija dėl lūkesčius viršijusio dalyvių skaičiaus XXIII-ąjį kartą organizuotame pagarbos bėgime pasislinko ne vieną dešimtį metrų pirmyn. Be gausaus lietuvių būrio, bėgime dalyvauti panoro ir svečiai iš kaimyninės Latvijos, Italijos, Prancūzijos, Švedijos ir net iš JAV bei Naujosios Zelandijos. Finišuojantiems bėgikams buvo įteikiami bėgimui skirti simboliniai medaliai, taip pat buvo apdovanoti vyriausi bėgimo dalyviai. Šiais metais jais buvo Vilniaus bėgimo klubo „Inžinerija“ 74 metų amžiaus atstovė Irena Kėrienė ir 83 metų šaulys Jonas Burokas iš Marijampolės. Gausiausiu dalyvių skaičiumi išsiskyrė Lietuvos šaulių sąjunga su 1,1 tūkst. atstovų. Gausiausių saraše mokyklų tarpe pasižymėjo Vilniaus Radvilų gimnazija su 80 dalyvių ir tarp bėgimo klubų savo gausa išsiskiriantis „F.O.C.U.S. Running“ klubas su 48 atstovais. </span><span>Pagarbos bėgime taip pat dalyvavo apie tūkstantis karių iš įvairių Lietuvos kariuomenės padalinių. Išsimėtę per visą trasą, kiekvieno būrio nešini savo vėliavomis ar trispalvėmis, kariai savo skanduotėmis ir retsykiais ritmingu užburiančiu žingsniu prisidėjo ne tik pilietiškumą skatinančios ir vienijančios savijautos, bet ir širdyse kurstė ugnį, kurios vedimi žuvusieji kovojo už Lietuvos valstybę, laisvę ir nepriklausomybę.</span></p>
<p><span>Sekmadienį bėgikai rinkosi Klaipėdoje. Nuo Girulių bokšto iki Savivaldybės pastato ilgiausiąją 7,8 km ir trumpesne 3 km distanciją įveikė 170 dalyvių. XIV-ame Laisvės gynėjų dienos bėgime greičiausi buvo vilnietis Petras Pranckūnas ir klaipėdietė Gytė Norgilienė. Nors abu nugalėtojai peržengę per 40 metų, akivaizdžiai aplenkė artimiausius varžovus. </span><span>Bėgime apdovanoti buvo ne tik greičiausieji, bet vyriausi ir jauniausi bėgikai. Jais buvo 7 metų Dominykas valickis ir Kamilė Jonelytė, bei 73 metų amžiaus Danielius Dalgis ir 45-erių Edita Štrimaitienė.</span></p>
<p><span>Kauniečiai nepasižymėjo tokia dalyvių gausa kaip Vilniuje ar Klaipėdoje, bet parodė iniciatyvą, kad pagerbti žuvusius Lietuvos Laisvės gynėjus bėgimu galima ir susirinkus kelių dešimčių bėgikų grupelei. Susirinkę ir padėję gėlių ant Tito Masiulio kapo, tylos minute pagerbė ir kitus žuvusius Laisvės gynėjus. 13.00 val. startavę nuo Petrašiūnų kapinių įveikė 14 km atstumą ir finišavo Ažuolyno parke prie S.Dariaus ir S.Girėno paminklo.</span></p>
<p><span>Prisimenant kruvinuosius įvykius, Aukų sąrašas.</span><br /><span>Iš viso sausio 13-ąją žuvo 14 žmonių: Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus.</span><br /><span>Be žuvusiųjų dar sužeista 702 žmonės, kulkų suvarpyti 52.</span></p>
Virš 4200 bėgimo dalyvių. Tiek bėgikų šeštadienį, sausio 11 d., užtvindė Vilniaus centrines gatves bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“, kuriuo pagerbiami žuvę Lietuvos Laisvės gynėjai.
Padėjus gėles prie žuvusiųjų kapų, apsaugos ministrui Juozui Olekui pasveikinus bėgikus, karių pagarbos salve buvo duotas startas bėgimui. Starto linija dėl lūkesčius viršijusio dalyvių skaičiaus XXIII-ąjį kartą organizuotame pagarbos bėgime pasislinko ne vieną dešimtį metrų pirmyn. Be gausaus lietuvių būrio, bėgime dalyvauti panoro ir svečiai iš kaimyninės Latvijos, Italijos, Prancūzijos, Švedijos ir net iš JAV bei Naujosios Zelandijos. Finišuojantiems bėgikams buvo įteikiami bėgimui skirti simboliniai medaliai, taip pat buvo apdovanoti vyriausi bėgimo dalyviai. Šiais metais jais buvo Vilniaus bėgimo klubo „Inžinerija“ 74 metų amžiaus atstovė Irena Kėrienė ir 83 metų šaulys Jonas Burokas iš Marijampolės. Gausiausiu dalyvių skaičiumi išsiskyrė Lietuvos šaulių sąjunga su 1,1 tūkst. atstovų. Gausiausių saraše mokyklų tarpe pasižymėjo Vilniaus Radvilų gimnazija su 80 dalyvių ir tarp bėgimo klubų savo gausa išsiskiriantis „F.O.C.U.S. Running“ klubas su 48 atstovais. Pagarbos bėgime taip pat dalyvavo apie tūkstantis karių iš įvairių Lietuvos kariuomenės padalinių. Išsimėtę per visą trasą, kiekvieno būrio nešini savo vėliavomis ar trispalvėmis, kariai savo skanduotėmis ir retsykiais ritmingu užburiančiu žingsniu prisidėjo ne tik pilietiškumą skatinančios ir vienijančios savijautos, bet ir širdyse kurstė ugnį, kurios vedimi žuvusieji kovojo už Lietuvos valstybę, laisvę ir nepriklausomybę.
Sekmadienį bėgikai rinkosi Klaipėdoje. Nuo Girulių bokšto iki Savivaldybės pastato ilgiausiąją 7,8 km ir trumpesne 3 km distanciją įveikė 170 dalyvių. XIV-ame Laisvės gynėjų dienos bėgime greičiausi buvo vilnietis Petras Pranckūnas ir klaipėdietė Gytė Norgilienė. Nors abu nugalėtojai peržengę per 40 metų, akivaizdžiai aplenkė artimiausius varžovus. Bėgime apdovanoti buvo ne tik greičiausieji, bet vyriausi ir jauniausi bėgikai. Jais buvo 7 metų Dominykas valickis ir Kamilė Jonelytė, bei 73 metų amžiaus Danielius Dalgis ir 45-erių Edita Štrimaitienė.
Kauniečiai nepasižymėjo tokia dalyvių gausa kaip Vilniuje ar Klaipėdoje, bet parodė iniciatyvą, kad pagerbti žuvusius Lietuvos Laisvės gynėjus bėgimu galima ir susirinkus kelių dešimčių bėgikų grupelei. Susirinkę ir padėję gėlių ant Tito Masiulio kapo, tylos minute pagerbė ir kitus žuvusius Laisvės gynėjus. 13.00 val. startavę nuo Petrašiūnų kapinių įveikė 14 km atstumą ir finišavo Ažuolyno parke prie S.Dariaus ir S.Girėno paminklo.
Prisimenant kruvinuosius įvykius, Aukų sąrašas.
Iš viso sausio 13-ąją žuvo 14 žmonių: Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus.
Be žuvusiųjų dar sužeista 702 žmonės, kulkų suvarpyti 52.
