Pasvarstymai 2010 metų sezoną prisimenant (30)

Iliustracija

Artėjant bėgimo sezono pradžiai, kartu simboliškai artėja link pabaigos ir ši bėgikų klausimų-pasvarstymų idėja. Viena iš paskutiniųjų pašnekovių - Jonavos bėgimo klubo „Maratonas“ narė, aktyvi bėgikė, poetiška siela - Vilija Damašickienė.

1. Papasakokit, kada Jūsų gyvenime atsirado bėgimas? Kas su juo supažindino?

Jonavos sporto mokykloje lengvosios atletikos treniruotes pradėjau lankyti 16 m. Patekau į trenerės Irenos Jefimovos - Silentjevaitės rankas. Tai buvusi puiki bėgikė ir nuostabus žmogus. Bėgdavau 800 m., 1000 m. Trenerė pastebėjo, jog turiu daugiau ištvermės nei greičio, ir patarė bėgti ilgesnius nuotolius.

2. Kiek svarbus Jums buvo bėgimas anksčiau ir koks šio malonumo vaidmuo dabartiniame gyvenime? Ką bėgimas Jums reiškia?

Buvau kaimo vaikas, todėl judėjimas, bėgimas man buvo natūralus poreikis. Kai ištekėjau ir kas pora metų pagimdžiau 3 vaikus ir pamačiau, jog rūbai ant manęs „braška“, ėmiau keltis 6 val. ryto ir, kol vaikai miegodavo, sukdavau ratus stadione. Vaikai paaugo, atsirado daugiau laiko, stadionas pasidarė per ankštas. Tada mano bėgimo takeliai nuvingiavo į mišką.

3. Esate aktyvi Jonavos bėgimo klubo narė. Šis klubas 2010-aisiais bėgimuose stipriai suspindėjo dalyvių gausa, kasmet organizuojasi drauge į išvykas kitose šalyse. Pasakykit, kur yra paslaptis, kad Jonavoj yra toks gausus, stiprus, bei labai darnus bėgimo mėgėjų būrys?

Susitikau buvusius bėgimo draugus: V. Čiuplį, A. Balčių, P. Vansevičių, A. Juodešką. Jie jau buvo susibūrę į klubą „Maratonas“. Jei ne šis klubas, mano gyvenime niekada nebūtų buvę Stokholmo, Helsinkio, Paryžiaus, Atėnų, Ženevos, Triomsės.

4. Kiek dažnai susiburiate į bendras treniruotes? Bei kur dažniausiai bėgiojate Jonavoje?

Šiaip aš esu žiauriai užsispyrusi tinginė. Jei ne bendros treniruotės, aš, matyt, niekaip nesurinkčiau tų 200 km per mėnesį. Kai pavargusi grįžtu iš darbo, visai nesinori kelti kojos iš šiltų namų. Tačiau žinau, jog manęs laukia Vytas, Virgis, Saulius - aunuosi kedus ir vėl bėgu įrodyti savo tinginiui, jog esu stipresnė už jį.

5. Maratonas - tai distancija, kurią daugeliui knieti išmėginti, tai tarsi savęs pažinimas. Žvelgiant į rezultatus būdama vos 21 metų taip pat išmėginote maratoną. Vedė smalsumas „ir aš galiu“ ar tai tiesiog rimtai planuotas startas? Ar prisimenat koks tas pirmasis maratonas, koks jausmas apėmė įveikus visus 42.195 km?

Jaunystėje maratono „liga“ mane užkrėtė Vytas Čiuplys. Su juo bėgti savo pirmąjį maratoną važiavau į Užgorodą. Tai buvo 1982 metų rudenį. Tam ruošiausi, bet negaliu pasakyti, kad buvo lengva. Tvankus, žiaurus oras kiek trukdė, bet susidraugavau. Pirmasis kartas kaip ir visur yra nepakartojamas, įsimintinas, labai malonus. O dabar už nugaros jau 23 maratonai...

6. Kiek pati dažnai treniruojatės, bėgiojat? Turit kažkokias programas ruošiantis ilgesnėms distancijoms? Ar tiesiog vadovaujatės širdies balsu?

Bėgu apie 3 kartus per savaitę, savaitgaliais bėgu apie 30 km ir dar porą kartų po 12-14 km. Bandžiau tiksliai suskaičiuoti kilometrus, bet greit baigėsi kantrybė ir savo kilometrų vėl nebekontroliuoju.

7. Varžybose visi vienaip ar kitaip nusistatom savo tikslus. Vieni bėgam laikui, kiti orientuojamės į kažkurį bėgiką su mintim „aš turiu jį aplenkti“ ir pan., o koks pačios orientyras bėgime-varžybose? Tam tikras bėgikas (bėgikė) ar tiesiog laikrodis skatina judėti greičiau, nesustoti?

Niekada varžybose nesu bėgusi „malonumui“. Man varžybos - tai egzaminas, savęs patikrinimas ką aš galiu. Varžybų rezultatus kruopščiai fiksuoju užrašų knygelėje. Po varžybų vis pasitikrinu, kaip tą nuotolį bėgau pernai, užpernai... Turiu aš vieną bjaurią priešininkę. Tai - Vilija Damašickienė. Nėra didesnio malonumo, kaip kartais aplenkti ją...

8. Esate įveikus ne vieną dešimtį maratonų, bet ar ne smalsavot save išmėginti ir ultra distancijose, kaip pvz virš 50 km ?

Esu bėgusi Žiežmariuose. Per 6 val. nesustodama nubėgau 64 km 217 m. Ačiū Almirui. Nuostabus jausmas... Ilgesniuose bėgimuose kaip antai 100 km, paros netraukia. Nes ten laukia šokia tokia nežinomybė, šiek tiek baugu...

9. O gal maratonas yra kaip tik tas optimalus nuotolis iš visų galimų, kurio skonio nesinori sugadinti ilgesnėmis trasomis?

Man maratonas kažkas ypatingo, nepaprasto. Jo su niekuo nepalyginsi. Maratonas yra maratonas, tai kaip simfonija yra simfonija... Tai ne kičas, tiesiog klasika.

10. Kaip Jūs vertinate Lietuvos bėgimų padangę 2010-aisiais? Kas patiko, kur reikia pasitempti?

Smagu, kad Lietuvoj vyksta daug gerų bėgimų, kur galima susitikti, pabendrauti su draugais, pasitikrinti savo formą. Tik kartais liūdna darosi paskaičius komentarus, kad tarp bėgikų yra niurzgalių, kuriems viskas negerai.

11. Jūsų planai 2011-iesiems?

Planai. 2011 m. rugpjūčio 15 d. mūsų kaimynai lenkai Gdanske rengia maratoną mano penkiasdešimto gimtadienio proga - juokauju. Turiu aš tokią svajonę, kad rugpjūčio 15 d. Gdansko maratone sudalyvautų 50 bėgikų iš Lietuvos. Juk sako, kad svajoti negalima per mažai, nes jos kartais ima ir išsipildo...

12. Įsimintiniausias įvykis susijęs su sportu, varžybose ar treniruotėse...

Daug įsimintinų atvejų būta... Vienas iš jų, kai rudenį po kažkurio labai sunkiai įveikto maratono praėjus gal savaitėlei vėl išėjom prasibėgti ilgą treniruotę, vadinamu Šaparkos ratu, aplink Jonavos apylinkes. Gamta prisimenu buvo įspūdinga, įvairiausių spalvų medžių lapai, tarsi sodri gėlių puokštė pakylėjo mane, apibėgau visus 30 km ir jaučiausi tiesiog puikiai, pakiliai, atrodo galiu bėgt dar ir dar... Pagalvojau, jog praeitas maratonas tiesiog gal tyčiojosi iš manęs...

13. Įsimintiniausios varžybos praeitais metais.

Kadangi 2010-ais metais nebuvau labai aktyvi bėgimuose, bet išskirti galėčiau Totilo maratoną. Prabudus pavasariui, naujam etapui malonu susiburti, susitikti su bendraminčiais pas Vidą...

Maratonas Torun - Bydgoszcz įsimintinas savaip, kurio net nelabai norisi prisminti... Beje aprašytas čionais.

14. Jūsų palinkėjimas visiems mažiems bei dideliems bėgimo mylėtojams.

Pažiūrėkite į bėgantį šaltinį. Jo vanduo skaidrus, šaltas, skanus. O pabandykite tekantį vandenį sustabdyti, užtvenkti. Po kiek laiko jis pavirs apsamanojusia, dvokiančia pelke. Tas pats ir su žmogumi, kol juda - jis gyvena.

Mieli bėgikai, bei prijaučiantys bėgimui nepamirškit, jog artėja vienas gausiausių bėgimų metuose Kulviečio paminklas - Jonava. Šis renginys kasmet pažymi sezono pradžią ne tik bėgikams, orientacininkams, bet ir kitų sporto šakų atstovams. Tai kartu pirmoji didelė šventė į kurią daugelis suguža pasivaržyti, vėl susitikti su bendraminčiais, aptarti šių metų planų. Kaip sako mūsų pašnekovė:

Šis renginys tarsi simbolinis atskaitos taškas nuo kurio mes nusimetame žiemos kailinius, palengvėjam ir tekini pasitinkame pavasarį. Atvažiuokite. Tikrai nesigailėsite.

Parašyta 2011-03-03 , kategorijoje "Kitos"