<p>Tik prieš porą metų susikūręs Vilniaus bėgimo klubas <b>Na Pagauk</b> jau diktuoja bėgimo madas Lietuvos mėgėjiško bėgimo padangėje. O ar atsiras pažeidėjas, kuris pabėgtų nuo pareigūno, šio klubo vado - <b>Petro Pranckūno</b>?</p><p><b>1. Klubui „Na Pagauk!“ 2010 m. nebuvo blogi. Adidas tarpklubiniame turnyre užėmėte garbingą antrąją vietą. Laimėjote Medininkų estafetę. Klubo nariai skynė laurus ir asmeninėse varžybose. Kaip patys vertinate rezultatus?</b></p><p>Klubas praėjusio sezono rezultatus vertina gerai. Svarbiausia, kad daugeliui pavyko išvengti sunkesnių traumų, klube vyrauja labai gera atmosfera ir nuotaikos.</p><p><b>2. Nelikus Adidas tarpklubinės taurės, galbūt koncentruositės į LBMA taurę? Kokie klubo planai 2011 m.?</b></p><p> Gerai, kad vyksta įvairūs turnyrai, tarpklubinės varžybos, tačiau LBMA varžybose dalyvausim pagal galimybes. Nugalėti ar tapti prizininkais nekeliame sau tokio tikslo. </p><p><b>3. Dauguma miestų turi savo bėgimo klubus. Kad šiuo metu susiburtų nauji klubai jau gana retas reiškinys. Kaip buvo įkurtas klubas „Na Pagauk!“? Ką darytumėte kitaip? Ar turite viziją, kurios šiuo metu siekiate?</b></p><p>Klubo gimtadieniu reikėtų laikyti 2006 m. liepos 30 d. bėgimo estafetėje "Medininkai – Vilnius" suburtą komandą. Tik tuomet komandos nariai pasivadino „Vilniaus asorti“. Niekas tolimos ateities neplanavo. Iš esmės, tai buvo mylinčių bėgimą, kartu vykstančių į varžybas, sambūris. Ir štai, išmušė lemtinga 2007-ųjų liepos 6 d. Tądien, prieš bėgimą aplink Žaliuosius ežerus, skirtą Valstybės dienai ir Žalgirio mūšio metinėms paminėti, pirmą kartą ir nuskambėjo legendinis „Na Pagauk!“. Tai nuskambėjo taip originaliai, nestandartiškai, taip tiesiai į dešimtuką, kad neliko nieko kito, kaip įtvirtinti klubo idėją. 2007 m. liepos 29 d. bėgimo estafetėje „Medininkai – Vilnius“ suburta komanda jau startavo „Na Pagauk!“ pavadinimu. Po to vardas buvo įtvirtintas 2008 m. „Adidas“ taurės etapuose, „Olimpinės dienos“ ir kituose bėgimuose. Klubas pradėjo augti, stiprėti ir pamažu pasiekėme dabartinį lygį.</p><p> „Na Pagauk!“ - tai bendraminčių, panašiai suprantančių laisvalaikio praleidimo formą, įvairių veiklos sferų, bėgimo ir šiaip sporto entuziastų komanda. Tai asmenys, kurie simpatizuoja bėgimui, kuriems bėgimas yra hobis, bendravimo būdas, galimybė išbandyti save. </p><p>Jei viskas vyktų iš naujo, nieko nenorėtume keisti. Idėjų klubas turi labai daug, tačiau norai ne visada sutampa su galimybėmis. Apie rezultatus geriau kalbėti tada, kai jie pasiekti, o ne rožinėse svajonėse. </p><p><b>4. Jei geras pažįstamas iš užsienio, pasisiūlytų sudalyvauti varžybose Lietuvoje, į kokį startą jį pasikviestumėte?</b></p><p> Tą jau esu padaręs. Esu pakvietęs ir laukiu rudenį atvykstant į Vilniaus maratoną kolegų policininkų iš Lenkijos. Šis renginys sparčiai tobulėja. Paskutiniai metai parodė, kad jau Vilniaus maratonui nebedaug trūksta iki normalaus vakarietiško lygio bėgimo renginio. Aišku tobulėti dar ribų yra. Malonu, kad Lietuvoje atsiranda ir kitų, puikiai organizuojamų bėgimų. Manau nieko naujo nepasakysiu, tai: „Vilties“ bėgimas, „Nidos pusės maratono“, „Gintarinė jūrmylė“.</p><p> <b>5. Ar sportuojantis pareigūnas gali tikėtis paskatinimų, lengvatų ar išsisukti nuo budėjimo, vardan varžybų? Ar Policija prisideda prie sportininkų ugdymo? </b></p><p> Kadangi aš pats esu atsakingas už šalies policijos pareigūnų fizinį ir kovinį pasirengimą, tad į savo daržą aišku akmenų nemėtysiu. </p><p>Kiek leidžia galimybės, ir jei pats pareigūnas nori, visada stengiamasi sudaryti sąlygas. Tačiau šalies ekonominė situacija, neužkomplektuoti etatai, daro savo. Nežiūrint į tai, policija gali didžiuotis savo gretose turėdama tarptautinio lygio sporto žvaigždžių, atletų žinomų visame pasaulyje. Apie policijos sporto pasiekimus greitai bus galima pasiskaityti leidinyje apie Lietuvos policijos sporto istoriją, kurią su bendraautorių kolektyvu baigiame rengti spaudai.</p><p> <b>6. Medininkai – Vilnius yra vienas garbingiausių bėgimų Lietuvoje. Esate vienas iš jo rengėjų. Ar turite bėgimo viziją? Galvojate ką nors keisti? Su kokiomis problemomis susiduriate?</b></p><p>Gal kiek nuskambės keistai, bet pastarųjų dviejų metų vizija – kaip išsaugoti bėgimą, kad jis įvyktų nors ir minimaliomis sąlygomis. Šį renginį organizuoja valstybinės institucijos: Vidaus reikalų ministerija ir Muitinės departamentas. Jokių rėmėjų lėšų renginio organizavimui nenaudojama, startinio mokesčio nerenkama, tad tenka verstis tokiomis galimybėmis, kokios yra ir, žinoma, entuziazmu. Pernai dalyviams atminimo suvenyrus skyrė LBMA, už ką organizatoriai yra dėkingi. Tačiau tikiu, kad viskas susitvarkys į gerąją pusę ir šis renginys dar ilgai džiugins bėgimo mylėtojus. Kiekvienais metais, pagal galimybes stengiamės renginį tobulinti. Prieš priimant sprendimą, bandau įsivaizduoti save dalyvio vietoj, kaip aš norėčiau, kad būtų. </p><p>Šių metų bėgimas bus jau jubiliejinis – vyks dvidešimtą kartą. Tai vienas seniausių Lietuvos estafetinių bėgimų. Naudodamasis proga iš anksto visus kviečiu į šią bėgimo šventę.</p><p><b>7. Ar 2010 m. Jums pačiam buvo sėkmingi? Pasiekėte viską, ką planavote? Kokie planai 2011 m.?</b></p><p>Esu veteranų grupės atstovas, tad kažkokių didelių nepamatuotų tikslų nepuoselėju. Smagu, kad per daug nekamuoja traumos, kartais pavyksta aplenkti už save perpus jaunesnius varžovus. Norėčiau dar pagerinti keletą savo amžiaus grupės Lietuvos rekordų.</p><p><b>8. Kokį startą išskirtumėte 2010 m. kaip Jums patį įsimintiniausią? Ir kokį, kaip geriausią pasiekimą?</b></p><p>Pernai aplankiau 7 bėgimus Latvijoje ir 6 Lenkijoje. Labai maloniai nustebino broliai latviai su savo Ventspilio ir Jūrmalos pusės maratono bėgimais. Nors abu renginiai buvo rengiami pirmą kartą, anot pačių latvių, tai vieni geriausiai organizuotų bėgimų per visą Latvijos bėgimų istoriją. Norintiems pajusti tikrą bėgimo šventės atmosferą, siūlyčiau aplankyti. Rugsėjo mėn. Lenkijoje vyko specialiosios vasaros olimpinės žaidynės. Prieš žaidynių atidarymą vyko ugnies deglo nešimo bėgimas, kuriame dalyvavo Europos teisėsaugos pareigūnai. Garbė atstovauti Lietuvai teko man. Per beveik savaitę trukusį renginį patyriau neišdildomų akimirkų. Iš arčiau teko susipažinti su Lenkijos bėgimo visuomene, patobulinti lenkų kalbą, susirasti labai puikių draugų, su kuriais palaikau ryšį ir dabar. </p><p>Gegužės mėn. Lenkijoje su kolegomis aplankėme puikius bėgimus Chelmžoje (pusės maratono) ir kitą dieną dalyvavome 10 km bėgime Choinice (bėgime nuo vienos pilies iki kitos). Iš šios kelionės grįžome su labai gerais įspūdžiais.</p><p><b>9. Ar turite svajonę ar tikslą susijusį su bėgimu (koks jis)?</b></p><p>Bėgimo renginiuose be pertraukos dalyvauju nuo 1983 m. Per šį laikotarpį pradėjau kaupti trečią dėžę medalių. Svajoju kada nors įsigyti didesnį gyvenamąjį plotą ir visus savo trofėjus sukabinti ant sienos.</p><p> <b>10. Ką palinkėtum Lietuvos bėgimo mėgėjams:</b></p><p>Bėgikams palinkėčiau netapti bėgimo vergais, viską aukojantiems bėgimui. Patarčiau viską daryti protingai, su saiku ir pamatuotai. Tik tokiu atveju pajausite bėgimo teikiamą tikrą džiaugsmą ir malonumą. Gyvenimo tiesų įrodyta, kad visi kraštutinumai prie gero neveda. </p><p>Interneto komentatoriams palinkėčiau mažiau teršti eterį rašinėjant niekalus, o reikšti konstruktyvią kritiką ir siūlymus. Tokiu keliu eidami mes visi pasieksime daugiau, o bėgimo visuomenė taps vieningesnė ir stipresnė.</p><p>Jūsų portalui palinkėčiau toliau išlikti tokiais entuziastingais, operatyviais ir įdomiais. Manau, kad einate labai teisinga kryptimi. </p><p>Visiems ko geriausios sėkmės gyvenime ir bėgimo trasose</p>
Tik prieš porą metų susikūręs Vilniaus bėgimo klubas Na Pagauk jau diktuoja bėgimo madas Lietuvos mėgėjiško bėgimo padangėje. O ar atsiras pažeidėjas, kuris pabėgtų nuo pareigūno, šio klubo vado - Petro Pranckūno?
1. Klubui „Na Pagauk!“ 2010 m. nebuvo blogi. Adidas tarpklubiniame turnyre užėmėte garbingą antrąją vietą. Laimėjote Medininkų estafetę. Klubo nariai skynė laurus ir asmeninėse varžybose. Kaip patys vertinate rezultatus?
Klubas praėjusio sezono rezultatus vertina gerai. Svarbiausia, kad daugeliui pavyko išvengti sunkesnių traumų, klube vyrauja labai gera atmosfera ir nuotaikos.
2. Nelikus Adidas tarpklubinės taurės, galbūt koncentruositės į LBMA taurę? Kokie klubo planai 2011 m.?
Gerai, kad vyksta įvairūs turnyrai, tarpklubinės varžybos, tačiau LBMA varžybose dalyvausim pagal galimybes. Nugalėti ar tapti prizininkais nekeliame sau tokio tikslo.
3. Dauguma miestų turi savo bėgimo klubus. Kad šiuo metu susiburtų nauji klubai jau gana retas reiškinys. Kaip buvo įkurtas klubas „Na Pagauk!“? Ką darytumėte kitaip? Ar turite viziją, kurios šiuo metu siekiate?
Klubo gimtadieniu reikėtų laikyti 2006 m. liepos 30 d. bėgimo estafetėje "Medininkai – Vilnius" suburtą komandą. Tik tuomet komandos nariai pasivadino „Vilniaus asorti“. Niekas tolimos ateities neplanavo. Iš esmės, tai buvo mylinčių bėgimą, kartu vykstančių į varžybas, sambūris. Ir štai, išmušė lemtinga 2007-ųjų liepos 6 d. Tądien, prieš bėgimą aplink Žaliuosius ežerus, skirtą Valstybės dienai ir Žalgirio mūšio metinėms paminėti, pirmą kartą ir nuskambėjo legendinis „Na Pagauk!“. Tai nuskambėjo taip originaliai, nestandartiškai, taip tiesiai į dešimtuką, kad neliko nieko kito, kaip įtvirtinti klubo idėją. 2007 m. liepos 29 d. bėgimo estafetėje „Medininkai – Vilnius“ suburta komanda jau startavo „Na Pagauk!“ pavadinimu. Po to vardas buvo įtvirtintas 2008 m. „Adidas“ taurės etapuose, „Olimpinės dienos“ ir kituose bėgimuose. Klubas pradėjo augti, stiprėti ir pamažu pasiekėme dabartinį lygį.
„Na Pagauk!“ - tai bendraminčių, panašiai suprantančių laisvalaikio praleidimo formą, įvairių veiklos sferų, bėgimo ir šiaip sporto entuziastų komanda. Tai asmenys, kurie simpatizuoja bėgimui, kuriems bėgimas yra hobis, bendravimo būdas, galimybė išbandyti save.
Jei viskas vyktų iš naujo, nieko nenorėtume keisti. Idėjų klubas turi labai daug, tačiau norai ne visada sutampa su galimybėmis. Apie rezultatus geriau kalbėti tada, kai jie pasiekti, o ne rožinėse svajonėse.
4. Jei geras pažįstamas iš užsienio, pasisiūlytų sudalyvauti varžybose Lietuvoje, į kokį startą jį pasikviestumėte?
Tą jau esu padaręs. Esu pakvietęs ir laukiu rudenį atvykstant į Vilniaus maratoną kolegų policininkų iš Lenkijos. Šis renginys sparčiai tobulėja. Paskutiniai metai parodė, kad jau Vilniaus maratonui nebedaug trūksta iki normalaus vakarietiško lygio bėgimo renginio. Aišku tobulėti dar ribų yra. Malonu, kad Lietuvoje atsiranda ir kitų, puikiai organizuojamų bėgimų. Manau nieko naujo nepasakysiu, tai: „Vilties“ bėgimas, „Nidos pusės maratono“, „Gintarinė jūrmylė“.
5. Ar sportuojantis pareigūnas gali tikėtis paskatinimų, lengvatų ar išsisukti nuo budėjimo, vardan varžybų? Ar Policija prisideda prie sportininkų ugdymo?
Kadangi aš pats esu atsakingas už šalies policijos pareigūnų fizinį ir kovinį pasirengimą, tad į savo daržą aišku akmenų nemėtysiu.
Kiek leidžia galimybės, ir jei pats pareigūnas nori, visada stengiamasi sudaryti sąlygas. Tačiau šalies ekonominė situacija, neužkomplektuoti etatai, daro savo. Nežiūrint į tai, policija gali didžiuotis savo gretose turėdama tarptautinio lygio sporto žvaigždžių, atletų žinomų visame pasaulyje. Apie policijos sporto pasiekimus greitai bus galima pasiskaityti leidinyje apie Lietuvos policijos sporto istoriją, kurią su bendraautorių kolektyvu baigiame rengti spaudai.
6. Medininkai – Vilnius yra vienas garbingiausių bėgimų Lietuvoje. Esate vienas iš jo rengėjų. Ar turite bėgimo viziją? Galvojate ką nors keisti? Su kokiomis problemomis susiduriate?
Gal kiek nuskambės keistai, bet pastarųjų dviejų metų vizija – kaip išsaugoti bėgimą, kad jis įvyktų nors ir minimaliomis sąlygomis. Šį renginį organizuoja valstybinės institucijos: Vidaus reikalų ministerija ir Muitinės departamentas. Jokių rėmėjų lėšų renginio organizavimui nenaudojama, startinio mokesčio nerenkama, tad tenka verstis tokiomis galimybėmis, kokios yra ir, žinoma, entuziazmu. Pernai dalyviams atminimo suvenyrus skyrė LBMA, už ką organizatoriai yra dėkingi. Tačiau tikiu, kad viskas susitvarkys į gerąją pusę ir šis renginys dar ilgai džiugins bėgimo mylėtojus. Kiekvienais metais, pagal galimybes stengiamės renginį tobulinti. Prieš priimant sprendimą, bandau įsivaizduoti save dalyvio vietoj, kaip aš norėčiau, kad būtų.
Šių metų bėgimas bus jau jubiliejinis – vyks dvidešimtą kartą. Tai vienas seniausių Lietuvos estafetinių bėgimų. Naudodamasis proga iš anksto visus kviečiu į šią bėgimo šventę.
7. Ar 2010 m. Jums pačiam buvo sėkmingi? Pasiekėte viską, ką planavote? Kokie planai 2011 m.?
Esu veteranų grupės atstovas, tad kažkokių didelių nepamatuotų tikslų nepuoselėju. Smagu, kad per daug nekamuoja traumos, kartais pavyksta aplenkti už save perpus jaunesnius varžovus. Norėčiau dar pagerinti keletą savo amžiaus grupės Lietuvos rekordų.
8. Kokį startą išskirtumėte 2010 m. kaip Jums patį įsimintiniausią? Ir kokį, kaip geriausią pasiekimą?
Pernai aplankiau 7 bėgimus Latvijoje ir 6 Lenkijoje. Labai maloniai nustebino broliai latviai su savo Ventspilio ir Jūrmalos pusės maratono bėgimais. Nors abu renginiai buvo rengiami pirmą kartą, anot pačių latvių, tai vieni geriausiai organizuotų bėgimų per visą Latvijos bėgimų istoriją. Norintiems pajusti tikrą bėgimo šventės atmosferą, siūlyčiau aplankyti. Rugsėjo mėn. Lenkijoje vyko specialiosios vasaros olimpinės žaidynės. Prieš žaidynių atidarymą vyko ugnies deglo nešimo bėgimas, kuriame dalyvavo Europos teisėsaugos pareigūnai. Garbė atstovauti Lietuvai teko man. Per beveik savaitę trukusį renginį patyriau neišdildomų akimirkų. Iš arčiau teko susipažinti su Lenkijos bėgimo visuomene, patobulinti lenkų kalbą, susirasti labai puikių draugų, su kuriais palaikau ryšį ir dabar.
Gegužės mėn. Lenkijoje su kolegomis aplankėme puikius bėgimus Chelmžoje (pusės maratono) ir kitą dieną dalyvavome 10 km bėgime Choinice (bėgime nuo vienos pilies iki kitos). Iš šios kelionės grįžome su labai gerais įspūdžiais.
9. Ar turite svajonę ar tikslą susijusį su bėgimu (koks jis)?
Bėgimo renginiuose be pertraukos dalyvauju nuo 1983 m. Per šį laikotarpį pradėjau kaupti trečią dėžę medalių. Svajoju kada nors įsigyti didesnį gyvenamąjį plotą ir visus savo trofėjus sukabinti ant sienos.
10. Ką palinkėtum Lietuvos bėgimo mėgėjams:
Bėgikams palinkėčiau netapti bėgimo vergais, viską aukojantiems bėgimui. Patarčiau viską daryti protingai, su saiku ir pamatuotai. Tik tokiu atveju pajausite bėgimo teikiamą tikrą džiaugsmą ir malonumą. Gyvenimo tiesų įrodyta, kad visi kraštutinumai prie gero neveda.
Interneto komentatoriams palinkėčiau mažiau teršti eterį rašinėjant niekalus, o reikšti konstruktyvią kritiką ir siūlymus. Tokiu keliu eidami mes visi pasieksime daugiau, o bėgimo visuomenė taps vieningesnė ir stipresnė.
Jūsų portalui palinkėčiau toliau išlikti tokiais entuziastingais, operatyviais ir įdomiais. Manau, kad einate labai teisinga kryptimi.
Visiems ko geriausios sėkmės gyvenime ir bėgimo trasose