<p>Šios savaitės desertui pateikiame žmogaus-maratono interviu apie 2010 m. sezoną.</p><p><b>Mindaugas Garmus</b> gerai žinomas, ne vien Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių bėgikų tarpe. Aplankęs begalę mėgėjiškų maratonų ir kasmet organizuojantis išvykas į bėgimus. Žmogus visada galintis pakonsultuoti ir patarti, kur ir ką bėgti pagal kiekvieno poreikius. Taigi viskas nuo pradžių:</p><p><b>1. Pasidalink mintimis kokie Tau buvo 2010-ieji?</b></p><p><i>Man šie metai labai dosnūs. Sudalyvavau daugybėje bėgimų, pamačiau nemažai miestų, įvairaus kraštovaizdžio bei susipažinau su begale naujų veidų. Išmėginta įvairių trasų, tiek ilgio, tiek reljefo sudėtingumo prasme. Kas gali būti geriau?</i></p><p><b>2. Ar buvo pasiekti visi užsibrėžti tikslai?</b></p><p><i>Konkrečių tikslų neturėjau. Pastaruosius metus bėgu tik malonumui. Laikas ne tas „arkliukas“ kuris stumia mane į priekį. Nepatinka bėgti greičiui, bent kol kas. Tikrai daug mieliau palaikyti kompaniją kitiems, bėgti vedliu.</i></p><p><b>3. Tiek maratonų per metus tai tik malonumas? O kur dar kiti įveikti „smulkūs“ bei ekstremalūs bėgimai. Daugeliui 1-2 maratonai per metus jau yra kažkas tokio. Tai kaip manai, ar tokį skaičių maratonų galėtų pasiekti kiekvienas norintis, tereikia treniruotis? Ar visgi reikia įgimtų dalykų? Kas sudaro Jūsų treniruočių pagrindą?</b></p><p><i>Pilnai sutinku, kad kitiems ir 1 maratonas metuose tai tarsi Everesto viršūnę pasiekti. Ruošiasi pagal programas, derinasi viską, bet galop su rizika įveiks ar ne. Tada vėl bando iš naujo. Bet užtat kokia euforija kai įveikia.</i></p><p><i>Tokie kaip aš nesame kažkokie išskirtiniai ir įveikti tiek maratonų nėra sudėtinga. Galima nubėgt ir daugiau per metus. Svarbu bėgti komfortabiliu tempu, savęs „neprievartaujant“.</i></p><p><i>Net nežinau ar treniruočių pakaktų. Tai turi būti gyvenimo būdas. Pastaruosius 5 mėnesius bėgu tik vieną treniruotę į savaitę ir dar maratoną. Žinau, jog turiu ištvermę ir tuo naudojuosi. Tad treniruočių pagrindas - poilsis.</i></p><p><b>4. 2010 m. įveikti jau 22 maratonai. Kai kuriuos maratonus bėgai net dvi dienas iš eilės. Ką nori pasiekti tokiu iššūkiu? Ar visa tai turi kažkokį užsibrėžtą tikslą? Ar tėra hobio realizavimo forma?</b></p><p><i>Juokaudamas pernai sakiau planas paprastas- maratonų skaičiumi aplenkti savo amžių. Trūko 11-os. O šiemet šmaikštauju, kad per einamus šiuos metus iki savo 30-ečio įveikt 30 maratonų būtų gražu. Tai labai realu, bet specialiai to nesieksiu. Gausis 5, 10 ar 15 užteks ir tiek. Man maratonas tai lyg narkotikas be kurio negaliu gyventi.</i></p><p><b>5. Esi bėgęs ne vieną Europos maratoną. Kurį iš jų rekomenduotum eiliniam Lietuvos bėgikui, norinčiam 2011 m. sudalyvauti nepamirštamame bėgimo renginyje? Kodėl?</b></p><p><i>Nr. 1 – tai Visegrado maratonas, fantastinė trasa, graži gamta, kalnai, puiki organizacija. Viskas 10 balų. Tai iš tų bėgimų kur norisi grįžti kasmet.</i></p><p><i>O toliau seka Krokuvos, Kopenhagos, Varšuvos, Apeldoorn maratonai. O mėgstantiems iššūkius tai Salomon extreme maratonas Estijoj, bei Siguldos kalnų maratonas (55 km ).</i></p><p><b>6. Elitiniai sportininkai neapsieina be maisto papildų. Ar tu juos vartoji? Ką galėtumei pasakyti tam bėgikui, kuris neapsisprendžia ar jam verta savo mitybą praturtinti papildais?</b></p><p><i>Jei bėgioji savo malonumui ar kokių didesnių rezultatų nesieki, tada tikrai nereikia. Nebent žiemos metu imunitetą pastiprinti vitaminais. Maratono metu būna paeksperimentuoju ir aš su vienu ar kitu „geliu“. Sau padariau išvadą, kad jei šiek tiek daugiau treniruočių padarai, tada jokių papildų neprireikia arba „inkali“ savo užsimaišyta namine uogienę ir gana.</i></p><p><b>7. Ar Tavo kaip sportininko biografijoje buvo kas nors išskirtinio, neįprasto? Nuo kelių metų pradėjai sportuoti? Kas tave įtraukė į sportą? Ar lengvoji atletika buvo pirmoji tavo sporto šaka, ar galbūt pradėjai nuo kažko kito? Koks įsimintiniausias, geriausias sportinis pasiekimas?</b></p><p><i>Pradėjau sportuoti vėlokai, tik nuo 16 metų. Susidomėjau orientaciniu sportu ir taip užsikrėčiau. Po metų labiau palinkau link bėgimo. Kaip tik Alytuje dar aktyviai bėgiojo Kviecinskas, Soroka, Balčiūnas, tad su jais ir pradėjau po bėgimus važinėtis. Jau nuo tada supratau, jog man labiau patinka bėgti ne greitai, o lėčiau ir ilgai. Dar ir dabar karts nuo karto prasibėgu orientacinio varžybėlėse. Įsimintiniausias ir išskirtinis pasiekimas tikiuosi bus dar ateityje.</i></p><p><b>8. Vis labiau populiarėja išvykos į kaimyninėse šalyse vykstančias bėgimo šventes. Esi vienas iš daugiausiai ne Lietuvoje bėgančių lietuvių. Be to, dažnai pats organizuoji tokias išvykas ir siūlai kitiems prisijungti. Tavo manymu, ar renginių kokybė Lietuvoje yra nepakankama, lyginant su kitų šalių praktika, kad taip populiarėja išvykos? Ar tiesiog yra ieškoma egzotikos, didesnės konkurencijos, pasireiškia globalizacija?</b></p><p><i>Dalyvavimas svetur tai lyg pažintinė kelionė, kurioj visų pirma susipažįsti su kartu vykstančiais bėgikais, pamatai kitą šalį, miestą, išmėgini trasą, pamatai varžybų organizacijos lygį. Greitesni randa didesnę konkurenciją, kiti egzotikos ieško ir randa. Lietuviškuose prabėgimuose visad spėji prasibėgti, bet norisi įvairovės, liaudiškai tariant pasaulio pamatyti. Kiek finansai leidžia tiek toli ir sudalyvaujam. Dėl lietuviškų renginių kokybės reikia atskirą temą užvesti, ko mes norim ir būdai kaip pasiekti. </i></p><p><b>9. Praėję metai bėgimo padangėje nebuvo eiliniai. Bėgimo renginiai neapsiėjo be nesusipratimų. Jautėsi ir ekonominės krizės padariniai. Kaip toks bėgimų aktyvistas, kaip Tu, matęs ir dalyvavęs begalėje bėgimų vertini 2010 m. Lietuvoje vykusius bėgimo renginius?</b></p><p><i>Manau būta pakankamai neblogų metų. Šiais metais buvo pasirinkimo kur bėgti, kur susitikti su bendraminčiais. Ne visoms varžyboms pavyko sklandžiai suorganizuoti, vieniems dėl finansų, kitiems dėl patirties stokos. Labiausiai užkliuvo besikartojantis prastas teisėjų darbas kai kuriuose prabėgimuose, kai lyderiams tenka išklysti iš trasos, vandens trūkumas ir bėgimų datų pakeitimas. Visi klystame, natūralu, bet svarbiausia daugiau tokių klaidų reikia išvengti.</i></p><p><b>10. Kokie planai 2011 m.? Gal būt sieksite kažko dar įspūdingesnio? Gal žadate nustebinti Lietuvą?</b></p><p><i>Kažkokių konkrečių planų neturiu. Kiek išeis prasibėgsiu maratonuose, smalsu bus išmėginti save ir ilgesniuose bėgimuose. Įdomiausias laukia 100 km kalnais, o sekančią dieną dar noriu maratono. Turiu vėl paruošęs preliminarių startų 2011-iems metams kalendorių.</i></p><p><b>11. Jūsų Naujametinis palinkėjimas Lietuvos bėgimo mėgėjams:</b></p><p><i>Svarbiausia linkiu sveikatos ir užsispyrimo siekiant savų tikslų.</i></p>
Šios savaitės desertui pateikiame žmogaus-maratono interviu apie 2010 m. sezoną.
Mindaugas Garmus gerai žinomas, ne vien Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių bėgikų tarpe. Aplankęs begalę mėgėjiškų maratonų ir kasmet organizuojantis išvykas į bėgimus. Žmogus visada galintis pakonsultuoti ir patarti, kur ir ką bėgti pagal kiekvieno poreikius. Taigi viskas nuo pradžių:
1. Pasidalink mintimis kokie Tau buvo 2010-ieji?
Man šie metai labai dosnūs. Sudalyvavau daugybėje bėgimų, pamačiau nemažai miestų, įvairaus kraštovaizdžio bei susipažinau su begale naujų veidų. Išmėginta įvairių trasų, tiek ilgio, tiek reljefo sudėtingumo prasme. Kas gali būti geriau?
2. Ar buvo pasiekti visi užsibrėžti tikslai?
Konkrečių tikslų neturėjau. Pastaruosius metus bėgu tik malonumui. Laikas ne tas „arkliukas“ kuris stumia mane į priekį. Nepatinka bėgti greičiui, bent kol kas. Tikrai daug mieliau palaikyti kompaniją kitiems, bėgti vedliu.
3. Tiek maratonų per metus tai tik malonumas? O kur dar kiti įveikti „smulkūs“ bei ekstremalūs bėgimai. Daugeliui 1-2 maratonai per metus jau yra kažkas tokio. Tai kaip manai, ar tokį skaičių maratonų galėtų pasiekti kiekvienas norintis, tereikia treniruotis? Ar visgi reikia įgimtų dalykų? Kas sudaro Jūsų treniruočių pagrindą?
Pilnai sutinku, kad kitiems ir 1 maratonas metuose tai tarsi Everesto viršūnę pasiekti. Ruošiasi pagal programas, derinasi viską, bet galop su rizika įveiks ar ne. Tada vėl bando iš naujo. Bet užtat kokia euforija kai įveikia.
Tokie kaip aš nesame kažkokie išskirtiniai ir įveikti tiek maratonų nėra sudėtinga. Galima nubėgt ir daugiau per metus. Svarbu bėgti komfortabiliu tempu, savęs „neprievartaujant“.
Net nežinau ar treniruočių pakaktų. Tai turi būti gyvenimo būdas. Pastaruosius 5 mėnesius bėgu tik vieną treniruotę į savaitę ir dar maratoną. Žinau, jog turiu ištvermę ir tuo naudojuosi. Tad treniruočių pagrindas - poilsis.
4. 2010 m. įveikti jau 22 maratonai. Kai kuriuos maratonus bėgai net dvi dienas iš eilės. Ką nori pasiekti tokiu iššūkiu? Ar visa tai turi kažkokį užsibrėžtą tikslą? Ar tėra hobio realizavimo forma?
Juokaudamas pernai sakiau planas paprastas- maratonų skaičiumi aplenkti savo amžių. Trūko 11-os. O šiemet šmaikštauju, kad per einamus šiuos metus iki savo 30-ečio įveikt 30 maratonų būtų gražu. Tai labai realu, bet specialiai to nesieksiu. Gausis 5, 10 ar 15 užteks ir tiek. Man maratonas tai lyg narkotikas be kurio negaliu gyventi.
5. Esi bėgęs ne vieną Europos maratoną. Kurį iš jų rekomenduotum eiliniam Lietuvos bėgikui, norinčiam 2011 m. sudalyvauti nepamirštamame bėgimo renginyje? Kodėl?
Nr. 1 – tai Visegrado maratonas, fantastinė trasa, graži gamta, kalnai, puiki organizacija. Viskas 10 balų. Tai iš tų bėgimų kur norisi grįžti kasmet.
O toliau seka Krokuvos, Kopenhagos, Varšuvos, Apeldoorn maratonai. O mėgstantiems iššūkius tai Salomon extreme maratonas Estijoj, bei Siguldos kalnų maratonas (55 km ).
6. Elitiniai sportininkai neapsieina be maisto papildų. Ar tu juos vartoji? Ką galėtumei pasakyti tam bėgikui, kuris neapsisprendžia ar jam verta savo mitybą praturtinti papildais?
Jei bėgioji savo malonumui ar kokių didesnių rezultatų nesieki, tada tikrai nereikia. Nebent žiemos metu imunitetą pastiprinti vitaminais. Maratono metu būna paeksperimentuoju ir aš su vienu ar kitu „geliu“. Sau padariau išvadą, kad jei šiek tiek daugiau treniruočių padarai, tada jokių papildų neprireikia arba „inkali“ savo užsimaišyta namine uogienę ir gana.
7. Ar Tavo kaip sportininko biografijoje buvo kas nors išskirtinio, neįprasto? Nuo kelių metų pradėjai sportuoti? Kas tave įtraukė į sportą? Ar lengvoji atletika buvo pirmoji tavo sporto šaka, ar galbūt pradėjai nuo kažko kito? Koks įsimintiniausias, geriausias sportinis pasiekimas?
Pradėjau sportuoti vėlokai, tik nuo 16 metų. Susidomėjau orientaciniu sportu ir taip užsikrėčiau. Po metų labiau palinkau link bėgimo. Kaip tik Alytuje dar aktyviai bėgiojo Kviecinskas, Soroka, Balčiūnas, tad su jais ir pradėjau po bėgimus važinėtis. Jau nuo tada supratau, jog man labiau patinka bėgti ne greitai, o lėčiau ir ilgai. Dar ir dabar karts nuo karto prasibėgu orientacinio varžybėlėse. Įsimintiniausias ir išskirtinis pasiekimas tikiuosi bus dar ateityje.
8. Vis labiau populiarėja išvykos į kaimyninėse šalyse vykstančias bėgimo šventes. Esi vienas iš daugiausiai ne Lietuvoje bėgančių lietuvių. Be to, dažnai pats organizuoji tokias išvykas ir siūlai kitiems prisijungti. Tavo manymu, ar renginių kokybė Lietuvoje yra nepakankama, lyginant su kitų šalių praktika, kad taip populiarėja išvykos? Ar tiesiog yra ieškoma egzotikos, didesnės konkurencijos, pasireiškia globalizacija?
Dalyvavimas svetur tai lyg pažintinė kelionė, kurioj visų pirma susipažįsti su kartu vykstančiais bėgikais, pamatai kitą šalį, miestą, išmėgini trasą, pamatai varžybų organizacijos lygį. Greitesni randa didesnę konkurenciją, kiti egzotikos ieško ir randa. Lietuviškuose prabėgimuose visad spėji prasibėgti, bet norisi įvairovės, liaudiškai tariant pasaulio pamatyti. Kiek finansai leidžia tiek toli ir sudalyvaujam. Dėl lietuviškų renginių kokybės reikia atskirą temą užvesti, ko mes norim ir būdai kaip pasiekti.
9. Praėję metai bėgimo padangėje nebuvo eiliniai. Bėgimo renginiai neapsiėjo be nesusipratimų. Jautėsi ir ekonominės krizės padariniai. Kaip toks bėgimų aktyvistas, kaip Tu, matęs ir dalyvavęs begalėje bėgimų vertini 2010 m. Lietuvoje vykusius bėgimo renginius?
Manau būta pakankamai neblogų metų. Šiais metais buvo pasirinkimo kur bėgti, kur susitikti su bendraminčiais. Ne visoms varžyboms pavyko sklandžiai suorganizuoti, vieniems dėl finansų, kitiems dėl patirties stokos. Labiausiai užkliuvo besikartojantis prastas teisėjų darbas kai kuriuose prabėgimuose, kai lyderiams tenka išklysti iš trasos, vandens trūkumas ir bėgimų datų pakeitimas. Visi klystame, natūralu, bet svarbiausia daugiau tokių klaidų reikia išvengti.
10. Kokie planai 2011 m.? Gal būt sieksite kažko dar įspūdingesnio? Gal žadate nustebinti Lietuvą?
Kažkokių konkrečių planų neturiu. Kiek išeis prasibėgsiu maratonuose, smalsu bus išmėginti save ir ilgesniuose bėgimuose. Įdomiausias laukia 100 km kalnais, o sekančią dieną dar noriu maratono. Turiu vėl paruošęs preliminarių startų 2011-iems metams kalendorių.
11. Jūsų Naujametinis palinkėjimas Lietuvos bėgimo mėgėjams:
Svarbiausia linkiu sveikatos ir užsispyrimo siekiant savų tikslų.
