XXV tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir Mirties keliu“

Iliustracija

Laisvė – pirmasis ir tikrasis žmogaus ir visos tautos laimės ir gerovės šaltinis. Daugelis karų, nesutarimų, ginčų kildavo ir tebekyla būtent dėl noro apriboti ar visiškai panaikinti laisvę. Viena didžiausių bausmių žmogui – laisvės atėmimas, nes, prarasdamas laisvę, asmuo tarsi netenka ir savo galių, savo balso, savojo „aš“. Netekti laisvės – netekti galimybės augti ir tobulėti. Vergija ne tik žemina tautos vardą, bet menkina jos valią ir dvasią. Lietuvių tautos laisvė išpirkta tauriausių Lietuvos žemės vaikų gyvybėmis. Mes šiandien lenkiame prieš juos galvas ir, gėrėdamiesi jų žygiais, visam pasauliui skelbiame: niekada nebevergausime ir visomis jėgomis ginsime Tėvynės laisvę.
Tikrąjį lietuvių tautos ryžtą ir pasiaukojimą parodė 1991 m. Sausio 13-osios įvykiai. Jie pareikalavo nemažai aukų: apie 700 žmonių buvo sužeisti, 14 žuvo. Tai – Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, Vytautas Koncevičius.
Apie žmonių drąsą tomis dienomis galėjai išgirsti iš pačių dalyvių, spaudos, kitų informacijos priemonių. Tačiau laikas bėga; nugrimzta į užmarštį kraupūs vaizdai, apgyja dvasinės ir fizinės žaizdos, iš gyvenimo pasitraukia kai kurie įvykių dalyviai, o kiti prisiminimus atgaivina nenoriai. Šiandien prirašyta daug straipsnių, išleista nemažai knygų, kuriose politikai, istorikai, politologai nagrinėja faktinę medžiagą, pateikia situacijos, įvykių, politikų ir visuomenės vaidmens įvertinimą. Mūsų tikslas – užfiksuoti gyvąją atmintį, parodyti jaunajai kartai, kad žmonės, kurie dalyvavo Sausio 13-osios įvykiuose, gyvena šalia ir yra mūsų seneliai, tėvai, artimieji. Visi privalome siekti išsaugoti nors dalelę autentiškų prisiminimų. „Vėliavą ne taip sunku iškelti, kaip sunku per kasdienybę nešti“ (Just. Marcinkevičius).

Su tuo tikslu ir vyksta kasmetinis tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir Mirties keliu“ organizuojamas Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomene, kad skelbti visiems, jog mes prisimename tuos įvykius, mūsų atmintyse išliko jų vardai. Tuo bėgimu priverčiame vėl visus prisiminti kaip kovojome už Lietuvos laisvę, o jaunajai kartai skelbti, kad viskas nebuvo taip paprasta...

XXV-jame pagarbos bėgime dalyvavo daugiau kaip 4000 dalyvių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Gruzijos, Ispanijos bei JAV.

Tą pačią dieną daugiau nei šimtas penkiasdešimt Belgijos lietuvių ir Lietuvos draugų iš užsienio valstybių dalyvavo jau trečią kartą Briuselyje organizuotame pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“. Taip bėgikai, kurių tarp kurių šįmet buvo rekordiškai didelis skaičius ES ir NATO institucijų atstovų, simboliškai prisijungė prie tuo pačiu metu Vilniuje vykusio pagarbos bėgimo.
Berlyno lietuviai bėgdami „Gyvybės ir mirties keliu“ taip pat pagerbė Lietuvos laisvės gynėjus. Bėgikai nubėgo 9 km nuo obelisko Kovo 11-ajai Šarlotenburgo parke iki Brandenburgo vartų ir netoliese įsikūrusios Lietuvos ambasados.
Madride pirmą kartą surengtame laisvės gynėjams skirtame bėgime dalyvavę lietuviai, ispanai ir Estijos ambasados komanda įveikė devynis kilometrus, atitinkančius šio bėgimo Vilniuje distanciją. Laisvės gynėjų atminimui skirti bėgimai šiemet taip pat organizuojami Dubline, Londone, Niujorke, Helsinkyje, Čikagoje, Portlende, San Paule.

Paskelbti pranešimai interneto portaluose (nuorodos su galerijomis):
http://www.delfi.lt

http://www.15min.lt

http://www.lrytas.lt

Parašyta 2016-01-10 , kategorijoje "Bėgimai Lietuvoje"
Komentarų: 0