Pasvarstymai 2010 metų sezoną prisimenant (8)

<p>Ne tokia jau reta situacija, kai pačiame varžybų įkarštyje bėgimo mėgėją laibu žingsneliu aplenkia bėgikė. Tokia situacija priverčia pasitempti - jei ji gali, tai ir aš privalau! O jei toji stirnaitė dar ir mokyklinaitė..? Viena iš jų, <b>Violeta Godlevska</b>, jau žinoma ne vien mėgėjų, o bet ir profesionalų tarpe. Apie Lietuvos jaunimo bėgimo aktualijas ir padiskutavome:</p><p><b>1. Kas tau pačiai yra lengvoji atletika? Hobis? Kokias emocijas ji tau suteikia? Ar galėtum nebesportuoti?</b></p><p><i>Lengvoji, tai yra bėgimas, man suteikia tikrai stiprių emocijų. Jis man yra kaip oras. Be jo man būtų labai sunku ir fiziškai, ir psichologiškai. Jau esu pripratusi prie to ritmo, to judėjimo. Kai buvau gavusi traumą, ir nebesportavau (maždaug apie mėnesį), tai galima sakyti, kad vos neišprotėjau. Nes aš norėjau to ritmo, kurį gaudavau iš bėgimo. Nebesportuoti tikrai negalėčiau, nes visų pirma būtų sunku paleisti tai, kas tiek daug metų buvo puoselėta. Visų antra, būtų sunku morališkai, nes jau esu prie tokio gyvenimo ritmo pripratusi.</i></p><p><b>2. Kaip į pačią, kaip sportininkę, žiūri tėvai, klasiokai, draugai? Palaiko ar kaip tik pasijuokia?</b></p><p><i>Manau, kad visi tėvai palaiko savo vaikus, kurie sportuoja. Mano tėvai, mane palaiko kaip tik gali. Aišku, kartais juokiasi, kai einu i treniruotę per lietų, per pūgas, bet jau susitaikė su tuo. Draugai tikrai labai palaiko, kaip tik gali. Ir man tai yra labai svarbu! Man džiugu, kad turiu tokius šaunius ir mielus draugus. Tiesa sakant, kartais pačiai kyla noras juoktis. Kai pagalvoju, kad bėgioju per pūgas, lietų, o i mane žiūri praeiviai, kaip i nesveiką kokią. Tai tikrai sukelia juoką ir aš juos suprantu.</i></p><p><b>3. Jaunystė paprastai asocijuojasi su pramogomis, vakarėliais, lengvabūdiškumu. Ar pačiai užtenka laiko viskam? Ar dėl sporto tenka kažką aukoti? Nekyla pavydas (kad ir baltas) bendraamžiams, kai jie sau gali leisti daugiau laisvės, o pati esi apribota sportinio rėžimo? Užtenka valios neapleisti treniruočių?</b></p><p><i>Tikrai laiko pramogoms man neužtenka. Pavydas aišku kyla, kad negaliu kažkur išvažiuoti, pasimatyt su draugais, linksmintis. Tikrai būna labai liūdna, dėl tokių dalykų. Kai dabar pagalvoju, tai vardan bėgimo esu paaukojusi tikrai nemažai dalykų. Tačiau visi sportininkai yra apriboti sportinio rėžimo. Ne išimtis ir aš, nes kitaip neįmanoma pasiekti aukštų rezultatų. Valios nepraleisti treniruočių man užtenka, tačiau prisipažįstu, kad kartais būna labai sunku, tačiau prisiverčiu.</i></p><p><b>4. Sportuojantis jaunimas yra mūsų sporto ateitis. Tačiau sportas reikalauja ir finansinių resursų, kadangi kainuoja apranga, avalynė, vitaminai. Ar gauni kažkokią paramą iš valstybinių institucijų, klubų? Ar tenka remtis vien tėvų finansine parama.</b></p><p><i>Kiekviena sporto šaka reikalauja kažkokių išlaidų. Ne išimtis ir bėgimas. Sportbačiai, sportinė apranga kainuoja daug. Tam tikrai reikia nemažai išlaidų. Paramos negaunu jokios, bet yra Vilniaus rajono sporto mokykla, kuri kažkiek rūpinasi. Nors aišku norėtųsi ženklesnės paramos. Aišku labiausiai nukenčia mano tėvų piniginės. Jie visada stengiasi, kad man nieko netrūktų - pasirūpina dėl sportinės avalynės, aprangos. Už tai aš esu jiems labai dėkinga.</i></p><p><b>5. Ar užtenka jaunimui skirtų varžybų? Ar esi patenkinta jų organizavimu? Ko trūksta iki pilnos laimės?</b></p><p><i>Manau, kad jaunimui skirtų varžybų galėtu būti ir daugiau. Faktas tas, kad Lietuvoje jaunimui skirtų varžybų ne tiek jau ir daug. Nesakau, kad jų nėra, tiesiog mažai. Jų organizavimu esu patenkinta, aišku yra tokių varžybų kurių organizavimo lygis yra žemas, bet yra ir tokių, kurios palieka labai gerą įspūdį. Man pačiai sąlygos nėra geros, nes neturime maniežo, bėgiojame keliais, miškeliais, bet kažkaip pasiekiame visai neblogų rezultatų. Tai mane pačią maloniai stebina.</i></p><p><b>6. Ar turite svajonę ar tikslą susijusį su bėgimu (koks jis)?</b></p><p><i>Manau, kad kiekvienas sportininkas turi kažkokią svajonę. Pati taipogi turiu. Norėčiau, kad pasiekčiau labai gerų sportinių rezultatų, ir aišku, kad pavyktų sudalyvauti Olimpinėse žaidynėse. Manau, kad tai kiekvieno sportininko svajonė, taip pat ir mano.</i></p><p><b>7. Kokį startą išskirtumėte 2010 m. kaip Jums patį įsimintiniausią? Ir kokį, kaip geriausią pasiekimą?</b></p><p><i>Praeitais metais buvo tikrai daug varžybų. Vienose nubėgdavau visai neblogai, kitose silpniau pasirodydavau. Mano manymu, praeitų metų geriausias pasirodymas buvo Kaune, Baltijos šalių jaunių mačas. Jame bėgau 2000m kliūtinį bėgimą, jį laimėjau, ir dar pagerinau Lietuvos 15-mečių , 16- mečių kliūtinio bėgimo rekordą. Tai tikrai buvo netikėta. Nesitikėjau tokių savo pasirodymu. Jis aišku buvo ir įsimintiniausias. Dar vienas iš įsimintiniausių, tai Europos jaunių olimpines atrankos varžybos Maskvoje. Ten pirmą kartą pajutau, ką reiškia bėgti su tikrai aukšto lygio bėgikėmis.</i></p><p><b>8. Jūsų šventinis palinkėjimas Lietuvos bėgimo mėgėjams:</b></p><p><i>Sportininkams palinkėčiau, didelės sveikatos, puikių sportinių rezultatų, daug kantrybės, ryžto, džiugių pergalių sporto varžybose. Treneriams palinkėsiu kantrybės ir aišku gerų auklėtinių pasirodymų. O svarbiausia, tai puikios sveikatos.</i></p>